Seime vyksta diskusijos dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruošto Nevyriausybinių organizacijų (NVO) plėtros įstatymo projekto. Skelbiama, kad nauji pakeitimai reglamentuos, kas yra NVO, o kas ne. Ir, žinoma, kas turi teisę gauti finansavimą. Ar nebus taip, kad iš visų NVO, bus atsijotos tik valdžiai „patogios“ organizacijos?
Teikdama įstatymo pakeitimo siūlymus, ministerija tikina, kad iki šiol galiojantis įstatymas nėra pakankamai išsamus ir aiškus, nepavyksta valdžiai suskaičiuoti, kiek organizacijų Lietuvoje iš tiesų veikia. Todėl tikslinama NVO sąvoka, numatant, kas bus atsakingas už NVO politiką ir finansavimą. Įstatymo projekte, kurio dalis įsigaliotų jau nuo kitų metų pradžios, numatoma įkurti NVO fondą, kurį administruotų pati ministerija. O sprendimus dėl strateginių programų krypčių ir lėšų paskirstymo priims fondo taryba, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ji sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų. Iš viso – 10 narių. Pagal numatytą tvarką, pusė tarybos narių gali būti valdžios atstovai, o kita pusė – skėtinės nevyriausybinės organizacijos. Fondo pinigai būtų skiriami NVO organizacijų stiprinimui.
Ministerija skaičiuoja, kad tokiam fondui įkurti ir jo veiklai užtikrinti reikės 3-5 mln. eurų per metus. Papildomų lėšų taip pat reikės naujai Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos funkcijai – apie 150 tūkst. eurų.
Tikimasi, kad priėmus siūlomus pakeitimus, „pirmą kartą Lietuvoje bus įmanoma aiškiai ir detaliai apskaičiuoti, kiek finansavimo iš biudžeto lėšų tenka nevyriausybinėms organizacijoms. Patobulintas reglamentavimas padės sustiprėti, nes valstybės ištekliai, skiriami pilietinei visuomenei stiprinti, iš tiesų pasieks numatytą visuomenės grupę.“
Su projektu pateikiamame aiškinamajame rašte, kuriame prašoma nurodyti gautus specialistų vertinimus, rekomendacijas ir išvadas, nurodoma, kad rengimo procese dalyvavo pati Nevyriausybinių organizacijų taryba. Taip pat paminėtas VšĮ „NVO teisės institutas“ bei programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai.
Jau dabar baiminamasi, kad nauji siūlomi pakeitimai suteiks papildomas privilegijas stambioms NVO, kurios galės gauti finansavimą ir formuoti NVO sektoriaus politiką. Daliai mažesnių NVO užsivers galimybės vadintis NVO ir dalyvauti konkursuose dėl finansavimo.
Situaciją komentuoja žurnalistas Algimantas RUSTEIKA:
Kodėl įstatymą reikia keisti ir kodėl dabar? Sužinok, kada ir kur vaikšto pinigai – suprasi viską. Ateina nauji milijonai, kuriuos bus galima įsisavinti. Ir tie, kurie tiek metų ramiai rupšnojo projektus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitų šeimininkų ganyklose, susirūpino, kad „prie Gitano Nausėdos“ neatsirastų problemų.
2019 m. spalio 23 dieną veiklą pradėjo Aktyvių piliečių fondas (APF), kuris „pilietinei visuomenei Lietuvoje stiprinti ir pažeidžiamoms grupėms įgalinti“ išdalins 9 mln. eurų. Atspėkit iš 3 kartų, kas tuos pinigus dalins? Ogi vien Džordžo Sorošo (George Soros) žmonės. Lietuvoje APF veiklą administruos nevyriausybinių organizacijų – VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“, VšĮ „OSFL projektai“ ir VšĮ „Geri norai“ – konsorciumas.
Taigi – tos pačios stambiosios NVO, jau turinčios gerosios praktikos. Ir kur nepažvelgsi – vis matyti veidai. Štai į Lietuvą prieš porą metų sugrįžusiame Dž.Sorošo produkte – Atviros Lietuvos fonde – dalininke šiltai įsitaisiusi Rūta Kačkutė, naujai iškepta Nacionalinio muziejaus direktorė, buvusi Dalios Grybauskaitės patarėja.
VšĮ „OSFL projektai“ irgi seni pažįstami, administravę Dž.Sorošo įkurtą Pagalbos fondą, kuriame darbavosi ilgametė Atviros Lietuvos fondo direktorė Diana Vilytė, po to padirbėjusi ir valdiškų milijardų dalybas prižiūrinčios Viešųjų pirkimų tarnybos vadove, kiti buvę ištikimi Dž.Sorošo finansinio įtakos įrankio – Atviros visuomenės instituto – žmonės.
VšĮ „Geri norai“ įgyvendintų projektų pavadinimai: „Socialinių lyderių pusryčiai“, „Gerų idėjų vakarėlis“, „NVO įsitraukimas į valstybės valdymą socialinio verslumo srityje“… Ir atstovauja, be abejo, skandinavams – Švedijoje įkurtam socialinio verslo inkubatoriui „Reach for Change“, todėl pinigų dalybas administruoti tinkami, nes lėšos irgi ateina skandinaviškos.
„Aktyvių piliečių fondo“ pinigus šie aktyvūs piliečiai dalins, be abejo, labai skaidriai ir atsakingai, ir tikslai surašyti labai gražūs. Tik nori nenori tarp frazių apie pilietiškumus, aktyvizmus, socialines įtrauktis, žmogaus teises ir kitas abrakadabras praslysta ir tai, kas patyrusį biurokratinių tekstų skaitovą iškart verčia pastatyti ausis.
Tuo labiau kad į Vyriausybinės komisijos, sprendžiančios dėl skandinaviškų pinigų dalybų NVO, sudėtį įtrauktas Gėjų lygos pirmininkas Vladimir Simonko, vaikų atiminėjimo įstatymo stūmikės – Elena Urbonienė – NVO vaikams konfederacijos direktorė, Kristina Stepanova – „Žiburio“ fondo direktorė, dabar besidarbuojanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Tėvų organizacijų atstovų joje nėra.
Bus skatinamas organizacijų, atstovaujančių pažeidžiamų visuomenės grupių interesams, aktyvumas – na, supratot ar ne? Ir svarbiausia – planuojama 10-15proc. įgyvendinamo projekto biudžeto skirti net ne vykdomiems projektams, o pačių organizacijų „gebėjimų stiprinimui“. Ką tai gali reikšti – protingi supras, o kitiems aiškinti beprasmiška.
Pasidalink: Facebook
Eiliniu žmogumi niekas iš jų nepasirūpins, o tik saviesiems ir jų padlaižiams kišenės papilnės, jeigu į skirstymą nebus įtraukti asmenys iš mažesnių NVO.