2024-11-28, Ketvirtadienis

AdvokatasJonas Ivoška. Ar valstybės vadovas gali morališkai pasenti?


Socialinės psichologijos doktrina, kuri teigia, jog ne tik daiktai, bet ir funkciniai subjektai gali morališkai pasenti, man ilgokai kėlė abejones. Tačiau susidūręs su pastarojo laikotarpio LR Prezidento Gitano Nausėdos funkcinės kompetencijos perdavimu Prezidento kanceliarijos darbuotojams įsitikinau, jog morališkai pasenti gali ir funkciniai subjektai.

Vadovaudamasis kandidato prezidento rinkimuose Gitano Nausėdos pažadais prieš pirmąją kadenciją, jog Prezidentūra taps daug atviresnė pilietinėms iniciatyvoms, bandžiau keletą kartų atkreipti LR Prezidento dėmesį į teisinio nihilizmo apraiškas teismų veikloje.

Kadangi tai sąlygoja ne tik kai kurių teisėjų akivaizdus šališkumas, bet ir antikonstitucinis įstatyminis reguliavimas, tikėjausi, jog Prezidentas, kaip turintis įstatymo iniciatyvos teisę, sieks konstitucinių vertybių apsaugos. Nors ir be teisinio pagrindimo, bet viešumoje dažnai kartojamas teiginys, jog prezidentas yra Konstitucijos garantas, todėl piršosi mintis, jog LR Prezidentas, kaip valstybės vadovas, turėtų būti suinteresuotas teisinio tikrumo principo gyvybingumu jo vadovaujamoje valstybėje.

Nereikia ypatingo teisinio išprusimo, kad suprastum, jog Konstitucijos 7 straipsnio nuostata, įtvirtinusi bet kurio Konstitucijai priešingo akto negaliojimą, negali būti įgyvendinama, kai nėra procedūros patikrinti teismo priimtų aktų atitiktį Konstitucijai.

Jeigu, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis pagal įstatymą yra galutinė ir neskundžiama, tai ji, būdama priešinga Konstitucijai (o tam nėra jokių kliūčių), visvien lieka galioti, viršydama Konstitucijos galias. Pagal sveiką protą, pavyzdžiui, korupciniais motyvais priimtas neteisingas ir antikonstitucinis teismo aktas negali būti galutinis ir neskundžiamas, nes Konstitucija tokį aktą įvardija kaip negaliojantį.

Tokią teisinę padėtį pakeisti galėjo imtis LR Prezidentas, nes jam priklauso įstatymo iniciatyvos teisė. Deja, jis to taip ir nesiėmė.

Kaip į tokias ar panašias pilietines iniciatyvas reagavo ,,gerovės valstybės“ autoriaus vadovaujama Prezidento kanceliarija.

Nepriekaištingai dirbanti, kaip nurodo antrai kadencijai prezidento rinkimuose kandidatuojantis Gitanas Nausėda, jo ,,komanda“ į tokį antikonstitucinį teisinį reguliavimą tesugebėjo parašyti du-tris sakinius, kad su laišku Lietuvos Respublikos Prezidentui susipažinta (kas, kokią sritį kuruojantis subjektas susipažino ir kodėl niekaip nereagavo, deja, lieka paslaptyje.)

Toks LR Prezidento proteguojamas jo kanceliarijos darbo stilius nepakito nuo kadencijos pradžios. Tol, kol šalyje nesijautė ,,parako“ kvapo, tai man kėlė tik nusivylimo ir apgailėtinumo jausmus. Tačiau, kai Gitanui Nausėdai 2024 m. kovo 25 d. buvo pateiktas ,,Pareiškimas dėl tyčinio ir neteisėto potencialių civilinės saugos objektų naikinimo“ (dokumento reg. Nr. 1D-876), kuriuo į jį kreipiausi kaip į Valstybės gynimo tarybos vadovą ir sulaukiau šleikščiai biurokratinio atsakymo, patikėjau, jog ne pramanas yra funkcinio subjekto (duotuoju atveju – LR Prezidento) moralinis nusenimas.

Pasirodo, kad nei geopolitinės situacijos pasikeitimai, nei dėl to kintantys valstybės vadovo funkciniai prioritetai nedaro įtakos Prezidento veiklos stereotipams. Jis, kaip buvo, taip ir liko savo informaciniame burbule. Tai, matyt, ir yra moralinė senatvė.

Keliomis ištraukomis supažindinsiu skaitytojus su tuo, ką pagal gautą atsakymą turėčiau laikyti Valstybės gynimo tarybos vadovo pozicija, rūpinantis gyventojų saugumu, kurią ištransliavo Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyrius 2024-04-23 raštu ,,DĖL JŪSŲ PAREIŠKIMO“:

,,Su Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai adresuotu Jūsų pareiškimu yra susipažinta.“
(…)

,,Lietuvos Respublikos Prezidento institucija turi tuos įgaliojimus ir vykdo tas funkcijas, kurias suteikia Konstitucija ir įstatymai, ir nevykdo funkcijų, kurių vykdymas priskirtas kitų valstybės valdžios institucijų kompetencijai, taip pat neduoda nurodymų kitoms institucijoms jų kompetencijai priskirtais klausimais.“
(…)

,,Šis Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus atsakymas gali būti skundžiamas Respublikos Prezidento kanceliarijai (S. Daukanto a. 3, 01122 Vilnius)…“

Vietoje sprendžiamąjį balsą turinčio prezidento po raštu be jokio parašo nurodyti du asmenvardžiai:
Vedėja Asta Bogušienė
Diana Gavrilova, tel. +370 5 209 7057, el. p. diana. gavrilova@prezidentas.lt”

Gerbiamas skaitytojau, ar tik man atrodo, kad LR Prezidentas Gitanas Nausėda, net siekdamas naujos kadencijos, lindi už kanceliarijos darbuotojų nugarų, kai prašoma spręsti Valstybės gynimo tarybai rūpėtinus klausimus?

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis aštuntoji (lapkričio 27) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Ukrainos pajėgos surengė eilę smūgių Sevastopol ir jo apylinkėse (Krymas). Dienos pradžioje agresorius raudojo, kad...

Prof.Jonas Grigas. Maži branduoliniai reaktoriai

Energetikos ministras D. Kreivys vakar pasirašė su JAV Energetikos sekretore sutartį dėl mažų branduolinių reaktorių pirkimo ateityje. Taigi,...

Kreipimasis į užsienio ambasadas Lietuvoje dėl eskaluojamo antisemitizmo

Šiandien politinė partija Nacionalinis susivienijimas (NS) išplatino oficialų kreipimąsi užsienio ambasadoms Lietuvoje „Dėl konfliktų tarp lietuvių ir Lietuvos...

Ar narcisistinė liuteronybės etika leidžia meluoti?

Edvardas Čiuldė Neturiu muzikinės klausos, nesu melomanas, o į Dainų šventės renginius pasižiūrėti, kaip ten viskas vyksta iš vidaus,...