Advokatų tarybos pirmininkas: „Tampame visuotinio savo piliečių sekimo valstybe“

www.lrytas.lt

Ar žmonės gali būti tikri, kad slaptosios tarnybos jų nesiklauso, kai jie ateina pasikonsultuoti su advokatu?

Nors įstatymai garantuoja advokato ir kliento konfidencialumą, tačiau aiškėja, kad teisėsaugos institucijoms dažnai tai nė motais.

Po „Lietuvos ryte“ aprašytos istorijos, kai Klaipėdos advokato Aivaro Surblio kontoroje buvo įrengta slapta garso ir vaizdo įrašymo aparatūra, sujudo visa advokatų bendruomenė.

Pasirodo, kad norint advokato kontoroje įmontuoti specialią aparatūrą, pakanka vien policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, kuris gali būti ir išgalvotas. Taip atsitiko ir advokatui A.Surbliui.

Nepatenkintas, jog šio advokato pastangomis ypač dažnai išteisinami narkotikų prekyba įtariami asmenys, Klaipėdos policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Valdas Narutavičius surašė tarnybinį pranešimą, kad ir pats advokatas gali prekiauti kokainu, o nusikaltimus su bendrininkais planuoja savo kontoroje.

Remiantis šiais, ko gero, išgalvotais faktais, pareigūnas kreipėsi į generalinę prokuratūrą prašydamas, kad būtų leista A.Surblio kontoroje įmontuoti garso ir vaizdo įrašymo aparatūrą.

Jau kitą dieną generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas beveik žodis žodin perrašė V.Narutavičiaus prašymą ir nusiuntė teikimą Šiaulių apygardos teismui leisti įmontuoti aparatūrą advokato kontoroje.

Po trijų dienų teisėjas tokį leidimą davė, nepaisant to, kad Advokatūros įstatymas draudžia klausytis advokato pokalbių, kol jo atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Po straipsnio „Lietuvos ryte“ Advokatų tarybos pirmininkas profesorius Ignas Vegelė susitiko su generaliniu prokuroru ir aptarė galimus pažeidimus tiriant A.Surblio bylą. Buvo sutarta, kad procesas nebus vilkinamas ir abejonės išsklaidytos.

– Lietuvoje jau yra kilęs ne vienas skandalas, kai be jokio pagrindo teismai leisdavo sekti žmones. Negi iš to nepasimokyta?, – lrytas.lt paklausė I.Vėgėlės.

– Panašu, kad nepasimokėme. Pavyzdžiui, prieš ketverius metus BNS žurnalistai bei jų informacijos šaltiniai buvo tapę ikiteisminio tyrimo pareigūnų taikiniu, renkant privataus bendravimo informaciją.

Dabar jau ir konfidencialiam bendravimui su advokatu iškilo grėsmė: žmogus, atėjęs pasitarti su advokatu, negali būti tikras, kad itin asmeniškų jo pokalbių detalių tokių kaip, nesutarimai su sutuoktiniu ar verslo partneriu, kova dėl vaiko globos, finansinės problemos, nesiklauso pareigūnai.

Pastaruoju metu ikiteisminio tyrimo institucijų suintensyvėjęs slaptas pasiklausymas kelia teisėtumo klausimų, vis labiau ryškėja keistų sutapimų tendencija dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų prieš konkrečius advokatus.

– Turbūt ryškiausias to pavyzdys – byla prieš advokatą A.Surblį. Ar advokatų taryba turi kokių nors duomenų, kaip buvo gautas leidimas sekti šį advokatą?

– Iš pačių pareigūnų perduotų ikiteisminio tyrimo duomenų galima daryti prielaidą, kad slaptas sekimas galėjo būti pradėtas prieš advokatą dėl jo vykdomų pareigų – asmens gynybos. Tad teisė į teisingą teismą jau tampa iliuzine.

Motyvui sumontuoti klausymosi aparatūrą nepakanka vien minties apie tai, kad asmuo gali užsiimti nusikalstama veika. Būtina turėti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą arba apysunkius nusikaltimus. Ne veltui prieš keletą metų buvo kilęs slaptų pasiklausymų ir sekimų skandalas, kai buvo atkreiptas dėmesys į beatodairiškai dalijamas pasiklausymo sankcijas. Tuomet dėmesio sulaukė Šiaulių apygardos teismas – vienas šio teismo teisėjų buvo drausmine tvarka baustas Teisėjų tarybos. Dabar sankciją įmontuoti aparatūrą taip pat išdavė to pačio teismo teisėjas.

– Šiaulių teisėjas sankciją išdavė remdamasis Kriminalinės žvalgybos įstatymu, o Advokatūros įstatymas tai daryti draudžia. Ar šiuo atveju nėra prieštaravimo tarp dviejų įstatymų?

– Kriminalinės žvalgybos įstatymas nėra ikiteisminio tyrimo dalis, nes ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuomet, jeigu atlikus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai.

Taigi įstatymas nesuteikia bendros teisės kontroliuoti advokato ir kito kliento bendravimą kriminalinės žvalgybos tyrimo procese. Priešingai – kriminalinės žvalgybos įstatyme pabrėžiama, kad kriminalinė žvalgyba atliekama laikantis kitų įstatymų.

– Kaip šie sprendimai atrodo Europos žmogaus teisių fone?

– Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija garantuoja žmogaus teisę į teisingą teismą. Europos žmogaus teisių teismas advokato ir kliento paslaptį laiko vienu iš pagrindinių principų, turinčių tiesioginės įtakos teisei į teisingą bylos nagrinėjimą.

Advokatūros įstatymas, įgyvendindamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl teisės turėti advokatą, pabrėžia, kad advokato bendravimo su klientu konfidencialumas yra viena iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pagrindinių dalių.

Šis principas užtikrina ne tik ikiteisminio tyrimo ir gynybos lygiateisiškumą, bet ir užtikrina visų advokato klientų apsaugą. Jei advokato kontoroje, pažeidžiant konfidencialumo principą, visgi įrengiama slapta pasiklausymo įranga, specialios tarnybos gauna nevaržomą galimybę pasiklausyti visų advokato klientų pokalbių, kurie niekaip nesusiję su kriminalinės žvalgybos tyrimu.

Taip gali būti gaunama informacijos apie asmenų, atėjusių pas advokatus, turtą, sandorius, mokestines prievoles, šeimos santykius ir kitas aplinkybes. O šių duomenų pagrindu nesudėtinga pradėti administracinės teisės pažeidimų tyrimą ar ikiteisminius tyrimus.

Asmuo, atėjęs pasitarti su advokatu, turi būti tikras, kad pokalbių detalės liks tik tarp jo ir advokato. Priešingu atveju tampame visuotinio savo piliečių asmeninio gyvenimo sekimo valstybe.

– Leidimas sekti A.Surblį buvo duotas remiantis kriminalinės žvalgybos duomenimis neva jis prekiauja narkotikais. Tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl visai kitų pagrindų. Maža to – vienam jo klientų siūloma pradėti administracinę bylą. Ar tai teisėta?

– Neretai pasiklausymas pagal kriminalinės žvalgybos įstatymą pradedamas neaiškiomis prielaidomis. Joms nepasitvirtinus, skrupulingai perklausomi visi pokalbių įrašai, stengiantis aptikti bet kokį pažeidimą.

Tuomet jau naujais pagrindais pradedamas ikiteisminis tyrimas arba administracinės procedūros. Artimiausiu metu Konstitucinis teismas nagrinės bylą ar kriminalinės žvalgybos metodais surinkta informacija gali būti naudojama tiriant drausmės pažeidimus. Jei ir darbo drausmės pažeidimams tirti pradėsime naudoti kriminalinę žvalgybą, tuomet teisę į privatų gyvenimą dėkime į lentyną demokratiškesniems laikams, o pokalbiams su advokatu rinkimės bunkerius.

– Šiuo metu teisiamų Šiaulių policininkų byloje apstu duomenų, kad teismai išduodavo sekti žmones, pasiremdami išgalvotomis pareigūnų pažymomis. Tačiau panašu, kad ir po tokių skandalingų faktų teismai nepasimokė.

– Ar slaptas Lietuvos žmonių pasiklausymas taps kasdieniniu reiškiniu, lemia įvairios institucijos.

Tačiau itin svarbus teismų vaidmuo – teikti sankcijas atlikti slaptą sekimą tik tais atvejais kai yra tikrų duomenų apie daromą nusikaltimą, o ne remtis pareigūnų prielaidomis grįstomis pažymomis.