Skelbiame Azerbaidžano atstovų požiūrį į Kalnų Karabacho karą.
Žinomas azerbaidžaniečių žurnalistas, „Yenicag“ žiniasklaidos grupės vyriausiasis redaktorius Agilas Alesgeris pasakojo apie pokarį Karabache, apie Rusijos taikdarių patekimą į konflikto zoną ir Turkijos sprendimą išsiųsti savo karius į Azerbaidžaną su naujienų portalu „TheLondonpost“.
– Agilai bey, kaip galima įvertinti keturiasdešimt dienų trukusio Karabacho karo rezultatus?
– Jei paanalizuotumėte karą, tiksliau, priešpriešinę Azerbaidžano armijos operaciją, kuri truko tik 44 dienas, tada galima užtikrintai pasakyti, kad mūsų armija pasiekė neįmanomą dalyką, kaip patvirtino žymiausi specialistai ir ekspertai. Nesu kariškis, todėl negaliu įsigilinti į šios operacijos detales. Tačiau vienas faktas yra akivaizdus, ir tai yra faktas, kad didžiulę teritoriją su sudėtingu reljefu ir geografija, kuriose taip pat yra daugybė placdarmų, gynybinių struktūrų, kuriose buvo įsikūrusi visa armija, ginkluota visų rūšių šaulių ginklais, artilerijos įrenginiais, nešiojamomis raketų sistemomis ir manevravimo įranga, mūsų armija išlaisvino per tokį trumpą laiką.
Kalnų Karabacho ir jį supančių didžiulių teritorijų okupacijos procesas truko beveik 30 metų. Pastaruosius 30 metų Armėnijos ginkluotosios pajėgos, aktyviai padedant likusiems sovietų armijos daliniams ir ginklams, užėmė 20% nepriklausomo Azerbaidžano teritorijų. Beveik 30 metų, kol vyko beprasmiškos derybos dėl Karabacho konflikto sprendimo, priešas įsitvirtino okupuotose teritorijose ir pavertė Karabachą kone militarizuočiausia pasaulio zona. Tai yra karo ekspertų vertinimas, ir artimiausiu metu Azerbaidžano gynybos ministerija parodys žurnalistams duobes, apkasus, įtvirtintas teritorijas, šaudymo taškus, požeminius bunkerius, kuriuos mūsų kariai didvyriškai įveikė, sunaikindami įsibrovėlius.
– Kas yra karo laimėtojas?
– Negalima abejoti, kad karą laimėjo Azerbaidžanas. Tai vienareikšmiška. Tai buvo puiki mūsų šlovingos kariuomenės pergalė, veikusi aukščiausio vado, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo, aplink kurį tauta glaudžiai susivienijo, vardu. Mes nugalėjome priešišką armiją ir privertėme ją pasiduoti ir pasirašyti taikos sutartį mūsų sąlygomis. Didžioji dalis okupuotų teritorijų buvo gražintos Azerbaidžanui, o kitos Karabacho dalies išlaisvinimas yra tik laiko klausimas.
– Ką galite pasakyti apie Rusijos taikdarius Karabache?
– Rusija, kaip viena iš pagrindinių regiono valstybių, visada buvo Karabacho konflikto dalis. Rusija yra viena iš ESBO Minsko grupės, kuri turi labai glaudžius ryšius su konflikto šalimis, pirmininkų. Be to, pastaraisiais metais Maskva daugeliu klausimų ir konfliktinių situacijų aktyviai bendradarbiauja su praktiškai vieninteliu Azerbaidžano sąjungininku Turkija. Maskvos ir Ankaros bendradarbiavimas kasmet stiprėja, ir šios šalys jungia jėgas, spręsdamos pagrindines problemas, konfliktus ir konfrontacijas visame pasaulyje.
To pavyzdys gali būti Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimas Sirijoje, Libijoje, dabar Karabache. Abi šalys atliko didžiulį darbą, siekdamos įtvirtinti taiką Karabache, ir dėl pagrįstos Turkijos ir Rusijos elito politikos ir tarpusavio supratimo Armėnijos propagandai ir Armėnijos globėjams Vakaruose nepavyko išplėsti karo masto Karabache.
Rusija ir Turkija greitai rado bendrą kalbą, o armėnų okupantai suprato, kad ne taip lengva paveikti kaimynines puses savo pigia provokacija. Azerbaidžanas ir Rusija sutiko su Rusijos taikdarių misija, kuri suteikė Maskvai mandatą įvesti Rusijos karinį kontingentą į teritorijas. Susitarimas taip pat tiko Armėnijai, kuri pasirašė dokumentą. Manau, kad dėl tam tikrų misijos detalių bus susitarta ateityje, nes viskas vyko skubotai, kai fronte vyko įnirtingos kovos.
– Turkija nusprendė siųsti savo karines pajėgas į konflikto zoną. Kaip tai paveiks karinę ir politinę padėtį regione ir kaip vėliau pasikeis jėgų pusiausvyra Pietų Kaukaze?
-Kaip žinome, niekam ne paslaptis, kad broliška Turkija visais klausimais, įskaitant Karabacho konfliktą, visada buvo šalia Azerbaidžano. Prasidėjus karo veiksmams, ypač Armėnijos provokacijoms Tovuz kryptimi, Turkijos valstybė nuo prezidento iki ministro pareiškė, kad Turkija iš visų jėgų ir visų išteklių yra pasirengusi suteikti Azerbaidžanui bet kokią paramą, kurios reikia broliškajai šaliai.
Manau, kad to pakanka norint suprasti mūsų šalių santykių lygį. Dabar, kai Rusija vėl išgelbėjo Armėniją nuo mirties, kai mūsų kariai išlaisvino Šušą ir ėmė valyti Khankendi nuo armėnų teroristų ir okupantų, Turkija Azerbaidžano prašymu prisijungė prie konflikto sprendimo proceso ir nusprendė pasiųsti savo kariuomenę į mūsų šalį.
Kol kas nežinoma, kur bus stebėsenos centrai, skirti stebėti situaciją ir laikytis paliaubų, tačiau čia svarbiausia yra tai, kad Turkija, broliškos šalies kariuomenė, bus Azerbaidžano saugumo garantas ir atgrasymo pajėgos regione. Turkijos parlamentas pritarė Turkijos kariuomenės siuntimui į Azerbaidžaną.
Kaip žinome, Rusijos pusė į šį Turkijos sprendimą reagavo teigiamai, o Putinas asmeniškai teigė, kad sąjungininkų pasirinkimas yra nepriklausomos Azerbaidžano suvereni teisė, o Turkijos kariuomenės dislokavimas mūsų šalies teritorijoje nekelia grėsmės Rusijos interesams.
Mūsų regionas įžengia į visiškai naują savo gyvenimo periodą. Armėnijos okupacinės politikos atveria naują puslapį visam regionui.
Įsivaizduokite, vienas sunkiausių konfliktų Pietų Kaukaze jau beveik išspręstas. Susitarimas dėl Karabacho leidžia tiesti transporto komunikacijas, atveria tiesioginį kelią į Nakhchivaną, o iš ten – į Turkiją.
Apskritai, tai yra labai teigiami procesai, pranašaujantys viso regiono ekonomikos plėtrą ir klestėjimą. Dar anksti apie tai kalbėti. Mes vis dar turime atstatyti, atkurti Armėnijos sunaikintus miestus ir kaimus bei sukurti ten visiškai naują civilinę infrastruktūrą nuo nulio. Tai užtruks šiek tiek laiko, o mūsų pabėgėliai palaipsniui grįš į savo namus, šiuose kraštuose įsižiebs gyvenimas ir mes atgaivinsime savo tėvynę.
En.Icmal.az
Iš anglų kalbos vertė Aurelija Kuzmaitė
Nieko gero, visų pirma dėl Turkijos įsikišimo, galbūt ilgam. Gaila armėnų tautos, o iš dalies ir Azerbaidžiano savarankiškumo.
Tai yra labai įžūli vienpusiška propaganda. Viskas apversta aukštyn kojomis. Net ir šio propagandinio teksto stilistika yra identiška su sovietine. Apie Turkijos įvykdytą armėnų tautos genocidą – nė vieno žodžio. Nuo kada vadinamasis „Kalnų Karabachas” – azerų žemė? Kaip galima taip tyčiotis iš žmonių, kurie dabar priversti palikti savo namus, vietas, kuriose nuo amžių gyveno jų protėviai? Net nesitikėjau, kad „Pozicijoje” gali atsirasti tokie propagandiniai tekstai, Juk tikrovė – visiškai kita. Nebent toks tekstas yra tik vaizdinga agresijos iliustracija? .