Agnė Širinskienė. 130 COVID suvaldymo plano nėra, bet yra noras, kad narkotikai taptų paplitusiu reiškiniu

Valdantieji, užuot pateikę sprendimus šiandien svarstomo biudžeto deficito mažinimui, tą deficitą kelia dviem procentiniais punktais. 130 COVID suvaldymo plano, bijau, kad nematė ne tik visuomenė, kuriai jis buvo pažadėtas, bet ir jie patys.

Tuo pat metu paskubomis stumiamomis Baudžiamojo kodekso pataisomis siekiama dekriminalizuoti narkotikus, tarsi tai būtų vaistas nuo visų visuomenės problemų: ekonominių ir sveikatos. Dekriminalizavimo iniciatoriai žada tiek daug ir tiek nerealiai, kad neiškentė ir Seimo Teisės departamentas. Cituoju: „Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad priėmus projekte numatomą teisinį reguliavimą „bus sumažintos ir baudžiamosios justicijos sistemos patiriamos finansinės ir laiko sąnaudos šių nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose (past. – pabraukta mūsų), o narkotikų kontrolės politika bus labiau orientuota į visuomenės sveikatą“.

Atkreiptinas dėmesys, jog disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti pagal galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalį priskiriamas ne prie nusikaltimų, o baudžiamųjų nusižengimų. Tai reiškia, kad už šią nusikalstamą veiką teismas laisvės atėmimo bausmės skirti net negali – pati griežčiausia bausmė yra arešto bausmė.

Kita vertus, teismo galimybės skirti arešto bausmę yra itin ribotos, kadangi pati griežčiausia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė paprastai skiriama tik tada, kai tą veiką padaro recidyvistas, yra kitų sunkinančių aplinkybių ir pan. Taigi diskutuotina, ar galiojančios redakcijos BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis reguliavimas iš tikrųjų yra per griežtas ir ar pagrįstai siūloma šią veiką apskritai dekriminalizuoti.“

Kitaip tariant – Teisės departamentas demaskuoja melagingus dekriminalizavimo iniciatorių teiginius ir abejoja narkotinių medžiagų dekriminalizavimo pagrįstumu.

Tiems, kurie veidmainiškai rauda, jog masiškai suimami ar įkalinami jauni žmonės, nors kartu pamiršta pasakyti, kiek jų miršta nuo narkotikų perdozavimo ir kiek narkotikai suluošina šeimų bei jų likimų, galiu pacituoti kitą Seimo teisės departamento teiginį:„Pastebėtina, kad asmenims, įtariamiems ar kaltinamiems disponavimu nedideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais be tikslo tokias medžiagas platinti, negali būti skiriamas ir suėmimas, kadangi suėmimas, remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 8 dalimi, teismo gali būti paskirtas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.“

Nors Baudžiamojo kodekso pataisomis dekriminalizuojamas tik „nedidelis“ narkotinių medžiagų kiekis, pamačius tai, kaip siūloma keisti Administracinių nusižengimų kodeksą nustatant baudas už narkotinių medžiagų vartojimą viešoje vietoje, kyla dar daugiau klausimų.

Čia jau nedaromas skirtumas tarp nedidelio ir didelio kiekio narkotikų, jei jis vartojamas viešai. Taigi, atrodytų, liberalai su konservatoriais ir didelį kiekį vartoti viešai leis – užteks tik susimokėti. Dabar: kur jie numato viešą narkotikų vartojimą, ir kiek tas vartojimas kainuos?

Ogi:„Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, mažmeninės prekybos ir viešo maitinimo vietose, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose“, bauda – net ir vartojant didelį kiekį narkotikų yra tokia, kaip už viešą alkoholio vartojimą.

Tuo negali atsistebėti ir Seimo teisės departamentas, savo išvadose rašydamas:„Tiek už alkoholinių gėrimų, tiek už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą viešose vietose galimos skirti baudos minimali bei maksimali ribos būtų visiškai identiškos nepaisant to, kad pastarųjų medžiagų, priešingai negu alkoholinių gėrimų, turėjimas savo žinioje jau pats savaime yra neteisėtas.“

Pastaroji iniciatyva bene geriausiai atskleidžia dekriminalizavimo iniciatorių tikruosius ketinimus: sukurti tokį visuomenės mentalitetą, kad narkotikai taptų tokiu pat paplitusiu reiškiniu, kaip, deja, nemažai daliai yra tapęs ir didelio alkoholio kiekio vartojimas.