Agnė Širinskienė. Ar tai krizė? Ir jei taip – kieno rankomis?

Situacija teismų srityje yra daugiau nei įdomi.

Pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne laikinai einančio pareigas pirmininko neturi jau metus. Ir Prezidentūra, negavusi Seimo paramos vienai kandidatei, kito kandidato net neieško – atrankos procesas net nevykdomas. Tik patarėjai kartoja, kad būtų teikiama p. Rudėnaitė.

Klausimas, kokiu būdu, jei kandidatės atranka su visomis jos procedūromis net neprasidėjo ir ji net negalėjo paduoti dokumentų atrankai?

Negana to, Lietuvos Aukščiausiam Teismui keletą savaičių laikinai vadovavo ne visais teisėtas vadovas – bent taip galima suprasti iš Konstitucinio Teismo lūpų. Ar tik mums atrodo, kad su procedūromis čia kažkas negerai?

Antra, ne ką geresnė situacija su kandidatais į Konstitucinio Teismo teisėjus. Nepatvirtinus teiktųjų, Prezidento patarėjai Seimo užkulisiuose grasina, kad kitas kandidatas net nebus teikiamas, nes, esą jų kandidatę į Konstitucinio Teismo teisėjus p. Lastauskienę patvirtins naujas Seimas, t.y. po rinkimų.

Užuot ieškoję naujų ir bent kažkiek su konstitucine teise kažką bendro turinčių kandidatų, Prezidentūra užsispyrusiai lauks, kaip pasibaigs rinkimai. Patarėjų pareiga ieškoti sutarimo su frakcijomis Seime, o Prezidentas turi kitas pareigas, tarp jų Konstitucinę pareigą – teikti vieną teisėją taip pat iš suformuoto teisėjų korpuso skirti ir šio Teismo pirmininką.

Jei pareigos būtų vykdomos, nekiltų klausimas, taikomas ar netaikomas Konstitucinio Teismo įstatymo 14 straipsnis, gali eiti D. Žalimas Teismo pirmininko pareigas, ar negali, reikalinga speciali laikinojo Konstitucinio Teismo pirmininko skyrimo procedūra, numatyta tame straipsnyje, ar nereikalinga.

Tuo tarpu dabar turime beprecedentę situaciją, kurios nebuvo net tada, kai Seimas nepritarė Prezidento V. Adamkaus teiktai kandidatei. Tuomet buvo ieškota sutarimo ir išeities, o dabar nėra ieškoma sutarimo dėl tos pačios ar kitos kandidatūros.

Konstitucinis Teismas jau pusmečiui paliktas be naujai paskirtų teisėjų. Būtent šiuos klausimus ir kėlė Koaliciją sudarančių frakcijų pirmininkai savo kreipimesi į Prezidentą. Mes kvietėme prisiimti politinę lyderystę skiriant teisėjus į pačias aukščiausias pareigas.

Tikrai nebandome kvestionuoti vieno ar kito Konstitucinio Teismo nutarimo. Visi norime pasitikėjimo tiek teismų sistema, tiek Konstituciniu Teismu. Bet kas tą pasitikėjimą Konstituciniu Teismu labiau pakerta – prašymas, kaip įmanoma greičiau teikti teisėjų kandidatūras, atsižvelgti į Įstatymo 14 straipsnyje numatytas procedūras, ar konservatorių protokoluose fiksuota diskusija, kaip konservatoriai tarsis su Konstitucinio Teismo pirmininku D. Žalimu dėl būsimų jų kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, kuriuos tam pačiam D. Žalimui gali tekti spręsti konstitucinės justicijos byloje?

Gal būtent nenoras vertinti Teismo pirmininko ir konservatorių ryšį ir yra tai, kad verčia kalbėti apie neva keliamą konstitucinę krizę?

O dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 14 straipsnio taikymo, tikriausiai būtų pats metas inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, prašant įvertinti situaciją ir šiame straipsnyje numatytų procedūrų konstitucingumą.

Artimiausiu metu tą, matomai, ir padarysime.