Agnė Širinskienė. Kas pasikeitė S.Skvernelio galvoje?

Kadangi tiek T. V. Raskevičius, tiek T. Tomilinas, tiek ir dabar opozicijos lyderis S. Skvernelis viešai, tikriausiai iš nežinojimo, bando klaidinti ir sudaryti įspūdį, esą, LVŽS ir kitų frakcijų atstovų praėjusios kadencijos Seime pasiūlytas projektas, kuriuo siekiama sutvarkyti kartu gyvenančių asmenų santykius panaudojant Civilinio kodekso 6 knygoje esantį jungtinės veiklos institutą yra toks, kad „santykiai tarp žmonių būtų reglamentuojami kaip kažkokiame UAB tarp verslo partnerių“, jaučiu pareigą lygiai taip pat viešai paaiškinti.
✅ Pirma, bent kiek pasiskaičius Civilinio Kodekso 6 knygą yra akivaizdu, kad jungtinės veiklos institutas yra naudojamas ne tik komerciniams, bet ir ne komerciniams santykiams reguliuoti, o pats institutas su UAB turi ne kažką ypač bendro. Tai faktas.
✅ Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinio kodekso 6 knygoje esantį jungtinės veiklos institutą, kurį ir pasiūlėme taikyti kartu gyvenančių asmenų turtiniams santykiams nepripažįstant jų šeima, besiskiriančių sugyventinių turtui taiko jau labai seniai.

Taigi, rengdami projektą neišradome jokio dviračio, ir tuo labiau – nesukūrėmė teisinės „keistenybės”, kaip bandoma dabar pasakyti. Veikiau, pasinaudojome ta Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri yra faktiškai susiklosčiusi. Todėl labai keista matyti nusistebėjimus ir teismų praktikos nežinojimą iš tų, kurie save vadina teisininkais ar žmogaus teisių žinovais. Teismų praktiką reikia skaityti, tad keletas citatų iš bylų:

❗️2010 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010 laikomasi pozicijos, jog „nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai; 2000 m. CK 6.969, 6.971 straipsniai)“

. 2010 m. LAT nutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl sugyventinių santykių (gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį, įgijo bendro turto), sugyventinių santykius teisiškai kvalifikavo kaip Civilinio Kodekso 6 knygoje esančius jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius ir dėl ginčo turto teisinio statuso minėtoje byloje sprendė pagal jungtinę veiklą bei bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas.

❗️2011 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011 Teismas padarė išvadą, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

Vėlgi, sprendžiant ginčą byloje remiamasi Kodekso 6 knygoje esančiomis normomis, reguliuojančiomis jungtinę veiklą.

❗️Tokios praktikos LAT nuosekliai laikosi ir iki šiol. Pvz. Civilinė byla Nr. e3K-3-196-421-2020.

✅ Trečia, jungtinės veiklos institutas, kaip bet kuris teisės instrumentas, yra nei žeminantis, nei niekinantis žmogaus orumą, nei koks kitoks „negatyvus“, kaip kad bandoma jam dabar oponuojant svarstyti. Jis yra ir jis veikia. Vargiai, ar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dešimtmečiais taikytų tai, ką, kaip bandoma dabar įteigti, neva, žemina žmogaus orumą ar, esą, prilygina žmones UAB.

✅ Ketvirta, labai keista, o kas gi pasikeitė vertybėse, politikoje ar pasaulėžiūroje, kad opozicijos lyderis pakeitė nuomonę – per Prezidento rinkimus LVŽS ir kitų frakcijų atstovų pateiktas projektas buvo vertinamas visai kitaip. Pridedu iliustraciją ankstesnių pasisakymų.

✅ Penkta, LVŽS ir bendraminčių iš kitų frakcijų pateiktas projektas yra tiek „A.Širinskienės projektas“, kiek jis yra „L. Kaščiūno projektas“, „A. Norkienės projektas“ ar kitų pasirašiusiųjų projektas. Ačiū visiems jo bendraautoriams, nei vieno partiškumo ar frakcijos neišskiriant, nes ne frakcijos ar partijos čia svarbu, o bendros vienijančios vertybės. Šiuo atveju – tradicinės šeimos apsauga. Ir mes balsuodami prieš laisviečių rengtą partnerystės įstatymą tą geriausiai parodėme.