Man kartais atrodo, kad net jeigu šiai Vyriausybei būtų duota tokia paprasta užduotis, kaip įkalti vinį arba įsukti lemputę, ji tam išleistų milijonus eurų, dar paprašytų Europos Sąjungos paramos, užsakytų begalę studijų ir sukurtų keliolika darbo grupių, o galiausiai – vis tiek susimautų.
Negaliu be ašarų žiūrėti į beprasmį valdžios blaškymąsi ir bėgimą paskui traukinį sprendžiant pabėgėlių krizę. Migrantų antplūdžiui pasiruošti Vyriausybė turėjo beveik metus – būtent praėjusių metų vasarą kaimyninėje šalyje prasidėjo neramumai, kurių galimas pasekmes tikrai galėjo prognozuoti už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikomi įvairaus plauko analitikai, ekspertai ir tarnybos.
Jau šių metų gegužę tapo aišku, kad nelegalių migrantų srautai iš Baltarusijos tik didės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas birželio viduryje atskleidė, kad Minske gali būti apie 1 500 neteisėtai į ES norinčių patekti pabėgėlių. Juk buvo labiau negu aišku, kad migrantai negrįš į savo šalis, o Baltarusijoje niekas jų laikyti neketino, reiškia jie visi buvo potencialūs sienos pažeidėjai.
Kokias priemones Vyriausybė pritaikė per visą tą 4–8–12 savaičių „ekstremalią“ padėtį, kad būtų suvaldyti ekonominių migrantų srautai? Organizavo kelias išvykas į pasienį, padejavo ir pasidžiaugė, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ padės Lietuvai suvaldyti pabėgėlių antplūdį?
O iš sunkiai situaciją suprantančio vidaus reiklų viceministro trečiadienio spaudos konferencijos galima buvo suprasti, kad situacijos ministerija nedramatizuoja ir net džiaugiasi, kad migrantų srautai neva mažėja (!), ir dar – kad ministerija visiškai neturi plano, kaip suvaldyti migrantų krizę, o visa atsakomybė permetama ant savivaldybių pečių.
