2024-12-27, Penktadienis
naujienlaiškis

Algimantas Rusteika. Apie tautą ir buivolus

Kauno forumas

Kodėl suaugęs buivolas, užpultas liūtų, ginasi ir neretai apsigina, o šimto buivolų, kurių kiekvienas sveria kaip BMW, banda ramiai stebi arba pabėga, kai užpuola jauniklį ar silpnesnįjį, nors keliasdešimt galingų bandos patinų tuos kelis plėšrūnus galėtų sumalti į miltus ir sutrypti į blynus? Arba lygiai taip tūkstantinė stiprių elnių banda – prieš keletą vilkų?

Kodėl numirėlių vienybė žydi, o gyvieji tokie pasimetę, vieniši ir bijantys ką nors įžeisti, kai juos dergti niekas nesibijo? Kodėl sakyti visiems matomą tiesą yra gėda, nepatogu ir nemandagu, nors melo upės liejasi laisvai ir menkystos neišlipa iš ekranų? Kodėl kiaurą parą pliaukšti niekus ir apsimetinėti svarbiais yra svarbu, o kalbėti apie tai, kas svarbu, yra nesvarbu ir jokie patriarchai dėl to nepareiškia jokių susirūpinimų?

Kur dingo šviesuoliai ir švyturiai, valdę protus ir širdis, intelektualinis ir kūrybinis tautos žiedas, nejaugi tik tie keli vis persekiojami, slapta žlugdomi, apspjaudomi ir nutylimi autoritetai beliko? Kur tos knygos, skolinamos vienai nakčiai, filmai ir spektakliai, aptariami darbovietėse ištisą savaitę? Kur žmonės, svarstantys, ką ir kaip reikia daryti, kad gyventi būtų šviesiau – ar tik tuos keliasdešimt įtūžusių komentatorių po tekstais turim? Ir dešimtis tūkstančių, besidalinančių nemokšos stilistės paistalais?

O gal ligoniui tereikia morfijaus – kad geriau miegotų ir neskaudėtų? Gal sugebam tik kartą per metus pagiedot ant piliakalnių ir pasigraudenę vėl laukti Senelio Godo su maišu, kuriame iš mūsų pačių pavogtos dovanos? Atėjus valandai jie klaupiasi ten, kur bebūtų – gatvėse, parduotuvėse, paplūdimiuose – ir atsisuka nusilenkti į Meką. Prieš ką klaupiamės ir kam galime nusilenkti mes, nebetikintys niekuo, net savimi?

Kodėl pavertėm savo šventyklas laisvalaikio objektais, tikėjimą – tradicija, panašia į cepelinų valgymą, o tikrumą ir meilę, netikrumą ir neapykantą – laisvu pasirinkimu? Kodėl kas per amžius buvo kvaila, dabar protinga, o kas protinga ir amžina, laikoma blogybe? Kur išsigimimo riba, kurią peržengus sudrebėtume pajutę, kaip bedugnė žvelgia į mus? Kodėl visi keleiviai žiūri pro langus, bet nemato, kad už stiklo jau Mėnulio peizažai?

Todėl, kad pasiaukštinę, pigūs ir apsvaigę nuo dūmų, kad užmiršom savo tėvus ir protėvius. Todėl, kad numirti lengviau ir gyvųjų niekam, net gyviesiems, nereikia. Todėl, kad pasidavėm be kovos ir pralaimėjimas mūsų širdyse. Mes esam laisva, galinga, didvyriškai amžinybėn žengianti buivolų tauta.

kaunoforumas.wordpress.com

2 KOMENTARAI

  1. Gerai pasakyta! O pagrindinė nesipriešinimo paslaptis ,mano galva,ir yra tas besąlyginis katalikinis tikėimas, kad viršesni ir yra protingesni , įdiegtas su svetimų kunigų pagalba per prievartą. Per visą pomindauginę Lietuvos istoriją lietuviai Lietuvoje dėka tų jogailų, gediminų ir vytautų buvo žeminami ir teriojami ,dargi oficialiai prilyginami 10 vienam žydui ar kitokiam atvykėliui su pinigais!
    Dabar gi vėl viskas pasikartojo ,kai buvo apmokamais šmeižtais nušalinti nuo įtakos valdymui Petkevičius, Marcinkevičius ,Adomaitis ,Būbnys,Radžvilas ir visi kiti, turėję savo nuomones. Liko tik „lansbergis -Lietuva” terėkti tesugebantys! O jau ta prichvatizacija , patriarcho su vogtnorium pradėta, tai buvo tikras valstybės niokojimas, manau, pagal scenarijų iš Lubliankos tikslui: Lietuva be lietuvių kuo greičiau pasiekti! Ką ir turėsim, jeigu tylėsim…

    • Visos tos neįgyvendintos viltys. Jas naikintu paketurgubintos algos. Tiek reikia pakelti kad susilygintume su ES vidurkiu. Rinkos ekonomija nesiekia algas kelti. Ta užduotis ant Seimo pečių kelti MMA ir nustatyti mokesčius pelną sukaupiantiems . Esame vienoje ekonomijos rinkoje su visa Europą. Pasivykime algomis. Seimūnai pabuskite savo atsakomybei!

Komentarai nepriimami.

Reklama

Susiję straipsniai

Politologas Algis Krupavičius: Rinkimų rezultatai nekliūna, kai laimi „tie“

Vidmantas Misevičius Besibaigiantys metai pasižymėjo rinkimų gausa. Apie tai, ką jie parodė ir kokios bendros tendencijos išryškėjo, „Respublika“ diskutavo...

Česlovas Iškauskas. Litvinizmas ir polonizmas – du susisiekiantys indai?

Lietuva amžių amžiais kentėjo nuo visokių -izmų. Jos baltiškąją savastį ėdė ir griovė tokie reiškiniai kaip slavizmas, carizmas,...

Jonas Jasaitis. Gyvenimo prasmės suvokimo gairės

Vertinant pastarojo meto viešąją erdvę, iškyla klausimas, ar šių dienų žmogus suvokia žmogiškumo esmę – žmogaus misiją pasaulyje....

Žalioji mirtis Europoje. Šarūnas Andriukaitis Sutkus

Pokalbis su rizikos analitiku Šarūnu Andriukaičiu Sutkum. https://www.youtube.com/watch?v=xo9XSDh30mk