Štai dar viena nekalta vargšelė po išgertuvių nužygiavo su girtu vyru į jo šeimos namus ir „nesuprato” ką tai reiškia. Ir jai pasakius „ne” buvo gana mandagiai išlydėta pro duris. Ir po penkmečio prisiminusi baisiai įtūžo už tai, nors jai nieko nepadarė – o gal todėl ir įtūžo?
Ir kaip visi susijaudino, nors šiuo metu, kai rašau šias eilutes, čia už lango kokie penkiolika tūkstančių, o pasaulyje gal penkiolika milijonų vyrų teikia tokius pasiūlymus, kokius privalu tokioj situacijoje teikti, o jos vadovauja paradui, renkasi ir atsako taip kaip nori. Pusė pasaulio taip šeimas sukuria, jeigu ką.
Bet kaip gerai, yra ir per dėžes ką pakalbėti, ir šį vakarą lietuviai negalvos ko nereikia, o kitam vakarui seneliai iš redakcijos dovanų maišo ištrauks dar ką nors! Ir šefas kaip išsigando, į akeles nežiūri (nors jis niekada nežiūri), balsiukas tik dreba, atsakomybės tik reikalauja, ar tik nebuvo savo meškerės įmerkęs kur nereikia?
Ir kas galėtų paneigti, kad tai ne atsakomasis, žaliasis spūvis už savąsias paniekintas moteriškes, jei net pats E.Jakilaitis toks liūdnas ir tylus, kai reikia tardyti savą? Ir tarnybos rankas trina – nebereiks nei klausytis metų metais, nei ką, kiekvienam basčiui juk gali surasti po mytiūtę, pasakančią ką reikia – paskambini kam reikia ir žmogus išgaruoja.
Na, o mums kas, pasakysit? Nėra to blogo, kas neišeitų į gera, brangūs draugai! Vis virkaujat, kad jie ten vis tie patys ir tie patys, ir išmesti negalit – štai jums proga, juk matot, galima kalbėt ką nori ir nieko tau nebus. Suraskit, paskatinkit kiekvienam kaime po kalbią mergelę, pafilmuokit mobiliakais ir po mėnesio pakeisit visą Seimą ir Vyriausybę.
Kažkaip labai jau daug aistros žiniasklaidoje ir ne tik joje apie tuos kelis konkrečius asmenis liečiančius atvejus. Neanalizuojant ir nekartojant to ką kiti jau pasakė, pasakys arba galvoja, bet nesako, kirba tokia mintis: labai jau geri, delikatūs, džentelmeniški prieš kelis-keliolika ar net prieš keliasdešimt metų buvo mūsų vyrai jeigu mergelės buvo tokios naivios, patiklios, vaikiškos, nieko nežinodamos nei apie vyrų psichologiją, nei apie esminį instinktą, o gal ir apie tai iš kur vaikai randasi. Ėjo kur pakviečia, gėrė ką pasiūlo ir tt. ir tt. O dabar, kada vyrai galutinai įbauginti ir sugėdinti, pavojaus iš jų pusės tuo labiau nelauk. Bus kaip tame Juliaus D. anekdote, papasakotame Purkarų kaime: „Apsilankęs fermoje tūlas pilietis nustemba: kad turite tiek daug vištų aišku. Bet kodėl pas jus tiek daug gaidžių? – Tai kad gaidys tik vienas, visi kiti džentelmenai- atsako fermos šeimininkas”.
Ponas , Algimantai, man labai malonu skaityt Jūsų straipsnius . Atrodo, kad Jūs
rašote mano žodžiais. Ačių Jums geros nuotaikos ir sveikatos.