Gražu pas mus, pilnos pakelės stendų su ES žvaigždutėmis ir šūkiais „Kurkime Lietuvą!“, „Kurkime mūsų ateitį!“ ar „Kurkime ateities Lietuvą!“ ir visaip kaip panašiai. Net baisu pasidaro, nes juk prisiskaitys – ir tikrai pakurs.
Aš tai pasiskaitau, kai žmona vakarais išveda. Ir beuostinėjant, pažymint Lietuvą kartais minčių kyla visokių. Ar teisingai vaikščioju? Ar taisyklingai žingsniuoju, nelaužau Europos Sąjungos reglamentų?
Juk užminu kur nereikia, gal mano kojos per daug smirda – auga tai iš užpakalio – ir pažeidžiu kieno nors laisvas teises ar teisėtus lūkesčius? O gal tai naudinga Kremliui? Ar nereikėtų čia kokių nors taisyklių, kad būtų visiems geriau?
Ir vaikščioju už dyką, ir trinkelės kainuoja, o žolę tai negalintieji susimokėti valstybinių baudų nupjauna! O kur dar iškvėpuotas oras, kur išleidžiamas sieros vandenilis, nuo kurio šyla klimatas? Kaip čia taip? Kur mano asmeninis atsakingumas ir pilietiškumas?
Valstybė juk pasirūpino, tai ar nereikėtų apmokestinti mūsų visų labui? Viskas, steigiu spartuolišką startuolių NVO „Už Lietuvą, vyrai“. Vykdysime visuotinį valstybės auditą ir neapmokestintų gyvenimo kampų paiešką, kur nėra nustatytų taisyklių ir baudų.
Reikalausim progresyvių ir šiuolaikiškų taisyklių, rinkliavų ir bausmių. Piknikas Už Mūsų Ir Jūsų Tvarką! Visos Seimo frakcijos slapta pažadėjo paramą ir finansavimą iš fondo „Drąsi Lietuva 2030-2099“. Ir tik 10 procentų, Viktoriukas brangiau imdavo. Sako, nuolatiniams autoriams taikomos nuolaidos, nors man tai nedavė.
Na, bet brangūs Lietuvos žmonės paaukos, galima ir bitkoinais per Linkomaniją. Nepamirškite nurodyti asmens kodo, sąskaitos ir banko slaptažodžių. Vakarai mūsų nepamirš, užsienis mums padės. Siūlykite idėjas, svajokite, kovokite, nenurimkite!
Mes siūlysime priimti kokius tik nori durnus mokesčių įstatymus ir uždrausti 100 metų juos tobulinti. Nustatysim biudžetą 100 metų – kam ir kiek procentų nuo surinktų pajamų. Ir uždrausim 100 metų ką nors jame keisti.
Uždrausti viską, kas tik dabar atrodo įmanoma. Ir uždrausti 100 metų ką nors daugiau drausti, o siūlančius uždrausti šaudyti vietoje be teismo ir tardymo mokesčių mokėtojų jėgomis.
Sieksim uždrausti 100 metų viešai vartoti žodžius „galimai“, „esą“, „prieštaringai vertinamas“, „skandaluose paskendęs“ ir skelbti bet kokią ikiteisminio tyrimo medžiagą bet kokiu atveju, kiek su tuo prieštaraudami besutiktų ikiteisminio tyrimo prokurorai.
Seimo narius, valdžios numylėtus pasipūtusius žurnalistus, pokalbių šou vedėjus ir vedėjas, jų visų barakudas ir renginių organizatorius ištremsime į negyvenamą salą su išlaikymu iki gyvos galvos, įrengiant jiems žaislinę vietinę TV ir uždarą mikrofeisbuką. Sąrašas tęstinis, laukiame pasiūlymų.
BVP, PVM, GMO, NSO, ir JTO Laimės indeksas tikrai padidės. Prisitaikyti ir gyventi galima prie bet kokių nesąmonių, išskyrus nuolatinę ir begalinę nesąmonių kaitą.
Reikalausime socialiai atsakingo socialinio mūsų gyvenimo tyrimo, kurio rezultatus skelbsime socialiniuose tinkluose. Priklausomai nuo socialinės padėties, aišku. Sukursim socialinę gerovę visiems socialiniams sluoksniams ir biudžeto gėrybės ištrykš pilnu srautu.
Įgyvendinsim principą – iš kiekvieno pagal socialinį vaidmenį, kiekvienam – pagal socialinį nedarbą! Kiekvienas tinginys turės teises į socialinę pašalpą. Kad nepragertų, įvesime griežtą socialinę kontrolę.
Asocialiems tipams socializuoti už socialinio draudimo lėšas teiksime socialinę paramą. Pagal socialinio ugdymo programas bus skatinamas socialus verslas. Socialioms įmonėms teiksime socialinius pasus, kad pelną ir mokesčius slėptų socialiai jautriai ir atsakingai.
Socialinį teisingumą užtikrins socialiniai darbuotojai. Nepatenkintieji bus gaudomi socialiniais tinklais ir uždaromi į socializacijos centrus, kur sertifikuotos sociologės suteiks reikiamą socialinę pagalbą ir jautrias slaugos paslaugas.
Socialiniam nerimui likviduoti bus patvirtinta daug socialinių projektų. Ir įgyvendinus socialinį modelį socializmas bus kiekvienam socialiniam individui garantuotas!
Bijosim tik rusų socializmo, nors ten seniai jo anei kvapo, vien laukinis XIX a. kapitalizmas. O iš kapitalistinių Vakarų socializmas atplauks balta, valstybine pieno puta, kurios lauksim ir įsisavinsim, bet socializmo vis tiek neapkęsim. Ir labiausiai socializmo bijos ir su juo kovos socialistai, kaip jie besivadintų.
Su rusais dieną naktį kausis tie, kurie iš kovojimo duoną valgo ir be kasdieninės ruso dozės nebegali. Imperializmo ryklius ir stambias korporacijas užtars sotūs socialdemokratai. Tradicionalizmą ginantys, antikomunistiniai konservatoriai įdiegs griežtus, socialistinius verslo smaugimo principus, o jų liberalusis, kreivai besišypsantis vadas mūru stos už netradicines „šeimas“.
Žalieji lakstys ekologiškais džipais su tanko varikliu, uždirbs milijonus iš pesticidų biznio ir prievarta pavers mus laisvais ir laimingais, nes laisvė mūsų pačių labui susideda iš draudimų ir leidimų. Sėkmingai prasisukę barakudos vakarais mus išmokys doros ir šeimos ištikimybių.
Iš nusuktų mokesčių prakutę tipai užsiims socialiais verslais. Korupcionieriai ir juos kaip nuluptus pažįstantys žurnalistai sutūps prie apskritų staliukų aptarinėti kovos su korupcija, o po aršių, suvaidintų ginčų eis išmesti po taurelę. Netikintys kunigai atnašaus Mišias ir pamaldžiai susijaudinę išsižiosim, suvalgydami iš jų rankų savo Dievą.
Transseksualūs vyrai seksualiais užpakaliukais jau tuoj dalyvaus olimpiadose ir laimės moterų auksą. Nusipjautų Žydrūnas Savickas ko nereikia ir galėtų dalyvauti moterų jėgos trikovėje. Jo rezultatai būtų pripažįstami rekordais.
Dauguma drebės prieš mažumas ir lauks jų pagyrimų. Bus gėda gėdytis bet ko, išskyrus savo gėdą. Ir viskas, ką pagalvosi, bus netiesa, kadangi galvoti reikia atvirkščiai. Nes tiesa yra bet kas, kas gali šauti į galvą ir ką pasako per žinias, o tai juk tas pats.
Tik mano moteris ir mano valstybė vis užduoda ir užduoda kvailiausią pasaulyje klausimą – ar mane myli? Bet kuris atsakymas ar neatsakymas dar kvailesnis ir nenuoširdus.
Jeigu myli – mylėk neklausinėjus. Išvaro iš proto ir sako – o tu juk beprotis ir pats kaltas! Meilės niekas nereikalauja ir nesmerkia, jei esi kitoks. Bet tą pajunti iš karto – esi ne toks, kaip reikia – svetimas.
Nusisukam ne dėl sunkumų. Dėl melo, nutylėjimų, nenoro kalbėtis ir tartis. Dėl kasdienio žvelgimo iš aukšto, nenuoširdžių kalbų, nuoširdžių patyčių ir veidmainystės. Nes mus valdo ne mintys, protas ar interesai.
Valdo instinktai ir jausmas. Netikrumą pajuntam kiekvienas ir visada. Valdžia tave vis verčia rinktis – ar nori būti teisus, ar laimingas? Bet tokio pasirinkimo nėra ir pats klausimas rodo, kad nieko nebėra. Tas, kuris pasijunta svetimas – išeina. Pirmiau širdim, vėliau ir kojomis.
Daugiau skaitykite ČIA
