Iš tautosakos – turguj neseniai girdėjau senyvą moterėlę klausiant: „Ar pusgalvių neturit? Pardavėja: „Ne, neturim, visi Seime“. Gal tuose rūmuose tikrai kokio nors „Novičiok“ ar „Duračiok“ tipo miltelių pribarstyta, o gal ir piktus elektromagnetinius laukus V.Putinas iš kosmoso kryptingai transliuoja? Štai, žmogus – ir protingas, ir gražus, bet tik ten pateks – kaip mat išprotėja. O išeina iš Seimo, viens du – ir vėl normalus.
Jei senais ir labai blogais laikais, XIX šimtmetyje demokratijos tvirtovėje koks pusprotis būtų viešai paraginęs atsisakyti duoti parodymus JAV Kongreso tyrimo komisijai, tokį po pusvalandžio be kelnių, išspardytu užpakaliu, išvoliotą dervoje ir plunksnose jau būtų vežioję po gatves narve, piliečiams pasityčiojamai švilpiant.
Jei dabartinio demokratinio sprogimo laikais, kai kosminiai laivai raižo Visatą, koks nors Europos politrukas viešai paragintų nesilaikyti ir nevykdyti įstatymų, jam nedelsiant būtų pradėta apkalta, spauda sprogtų iš tauraus pasipiktinimo ir įvairiausios pilietinės NVO vestų iš įtūžio staugiančias minias su šakėmis prie parlamento.
Teisinėje demokratinėje Šimtmečio valstybėje gyvenama linksmiau ir laisviau – čia negalima raginti vyrams nuogiems nešokti gatvėse, bet galima raginti nesilaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų. Ir jokios „laisvės televizijos“ piliečių protestuoti nekvies – per visas medijas tokiems raginimams bus karštai plojama atsistojus.
Piliečių išrinkto Lietuvos parlamento sudaryta tyrimo komisija turi teisę gauti iš valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių įmonių (taip pat ir jų kontroliuojamų), įstaigų ir organizacijų dokumentus, duomenis ar žinias, net jeigu tai yra valstybės, komercinė, banko, tarnybinė paslaptis, taip pat gauti pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti.
Seimo komisija gali kviesti į komisijos posėdžius valstybės ir savivaldybių politikus, pareigūnus, tarnautojus, taip pat kitus valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančius asmenis, išklausyti jų pranešimus ar paaiškinimus, reikalauti iš jų informacijos ar duomenų komisijos tiriamu klausimu ir juos gauti raštu ar žodžiu.
Tokia tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme. Ir štai, 2018-siais metais po Kristaus, pačiam vasaros vidury, atsistoja pilietis Gabrielius Landsbergis ir sako apie kuriamą Seimo tyrimo komisiją: „Aš labai tikiuosi, kad Lietuvos institucijos kategoriškai atsisakys bendradarbiauti su šita politine komisija: nebus teikiama medžiaga, nebus bendradarbiavimo“.
Sveiki atvykę į praeitį, kai įstatymai galioja visiems, bet negalioja išrinktiesiems ir Šventajai Šeimai! Įstatymų leidimo kontoros narys ragina ne šiaip piliečius, o valstybines institucijas nevykdyti valstybės įstatymų. Ir Berlyne, ir Šiaurės Korėjoje tai reikštų kvietimą maištauti ir ragintojo bent jau politinę mirtį. Tačiau palatoje Nr. 6 apie tai visuomeninis manipuliuotojas nerodys, čia visi laukia futbolo.
Kai Dievas nori nubausti – atima protą? O gal čia viskas kaip tik labai protinga ir logiška, jei toks aršus noras knaisiotis po kito apatinius ir beprotiška baimė, kad ištirs tave patį? O gal tikrai yra ką slėpti ir ką atrasti?
Dar daug smagių dalykėlių sužinosime, nes nėra įdomesnių rungtynių kaip maitvanagių kovos be taisyklių prie valstybės kūno. Štai, raudonajame ringo kampe alsuoja pavargęs pilietis G. Landsbergis. Palinkėkime jam sėkmės kovoje už įstatymų laikymąsi ir teisinę valstybę. Už mūsų ir jūsų laisvę.
„O gal tikrai yra ką slėpti ir ką atrasti ?” Čia Algimantas kaip pirštu į akį. Jeigu bus pakankamai giliai pakapstyta, manau, pamatysime daug konservatorių meilės nuotykių su jų taip „nekenčiamais” kremlinais.