Politikai meluoja geriau.
Liberalai meluodami šypsosi arklio šypsena, tai jų firminis ženklas, brendas po brendžio, taip sakant. Vis galvoju tamsoj žiūrėdamas į lubas, kai žmona galų gale užmiega – ir iš kur jie tas šypsenas traukia? Tokie geri, šviesūs veidai, oligofrenų šypsenos, ypač kai apsipila ledukais ar dalyvauja bėgimuose už išprotėjusių bepročių sugalvotas beprotybes.
Konservatoriai meluoja rimtai, kalba ilgai ir šypsosi kreivai. Juoktis nemoka, užtat pašaipiai krizena ir ironiškai demonstruoja šiuolaikinio pasiturinčio gyvenimo simbolį – gerai sutaisytus dantis. Meluoja piktai, kaltinančiai ir iš aukšto, nes tiesiog viską žino geriau. Turi visam pasauliui ir mūsų gyvenimui paaiškinti keturis sakinius. To ir jiems, ir daugumai tikrinių lietuvių pakanka.
Socdemai visada meluoja susirūpinę, dalykiškai ir yra labai ramūs. Ir rytoj, ir poryt dalykiškai, ramiai teigs tai, ką vakar dalykiškai ir ramiai neigė. Jie niekada nesinervina, yra ramūs ir dalykiški. Pasitars, padūsaus ir pritars viskam, kam reikia. O kai pasirodys, kad tai nusikaltimas, dar kartą ramiai, dalykiškai pasitars ir tam taip pat ramiai pritars.
Valstiečiai meluodami niekada nežiūri į akis – jie į šalį žiūri pro šalį. Jei konservatoriai visus įtaria esant rusais, tai valstiečiai visus įtaria esant konservatoriais. O retkarčiais susimeta su konservatoriais ir įtaria socdemus esant rusais. Na, bet tai praeina kaip pilnatis, koronavirusas ir ši vasara, ir bulvės žiemą vėl žydės, kad tave kur korona.
Lietuvių politikas – žmogus, kelių policininkui nubaudus viešai ir smarkiai besidžiaugiantis parėmęs valstybę, nors už eurą močią parduotų.Taigi neliūdėkit, brangūs Lietuvos troliai, broliai ir seserys, viskas tik į gera. Jei išmoksim meluoti geriau – kaip jie – bus dar vienas ramus ir dalykiškas žingsnis į tiesą, šviesą ir laimės ekonomiką.
Svarbiausia nesijaudinti ir gerai maitintis. Jeigu vergai gerai maitinami, tai dauguma už gerovę ir laisvai prieš laisvę. Būna ramu, stabilu ir galima ramiai, dalykiškai išgerti, kam turim konstitucinę teisę.
Mes turim prigimtinę, tokią pat konstitucinę teisę skaniai užkąsti ir juos rinkti, bet neturim teisės jų neišrinkti. Todėl pasirinkimas seniai ne teisė, o tik pareiga, kurios nebeliko. Su kuo visus galeros kaimynus ir sveikinu.
Vaikystėje, kai dar tikėjau, kad visos TSRS tautos- broliai, man įsirėžė atmintin spausdinamo „Drasiųjų kelių” serialo vienoje knygoje apie karą, vieno veikėjo- rusų karininko, gelžkelio stotyje pabėgėliams pasakyti žodžiai: „nenusiminkit, broliai, jus priglaus motina Rusija”. Manau, kad istorijos ratas apsisuko. Kai 30-imt metų sistemingai buvo griaunamas nepriklausomybės pamatas- sugriautas sovietinis ūkis, tačiau per šitiek metų neatstatytas nors iki buvusio lygmens, kaip buvo rašyta, beveik 1 mln. gyventojų išvyta duoneliauti, kai valstybės priešais buvo stengiamasi padaryti net patriotus (nebaudžiamai buvo juodinami partizanai, tautos didvyriai, 2002 m. įstatymu NR.IX-957 buvo paniekinti trijų kartų kariuomenės kūrėjų nuopelnai, kai pagal Seimo juristus net nepriklausomybės gynėjo vardo suteikimas gali prieštarauti Konstitucijai ir t.t.), daug kas prarado pasitikėjimą valstybe. O Putinui šito kaip tik ir reikia.
Nėra ką komentuoti, nes neparašyta, o kaip „šypsosi” ir meluos NS?
O kaip tamsta norėtumėte?