Algimantas Rusteika. Jūs sukėlėte grėsmę kiekvienos šeimos gyvenimui, žmonės atsimerkė ir pasibaisėjo

Vaisinga liberastinio debiuto idėja – „optimizuoti viešųjų paslaugų lėšas” , t.y. privatizuoti ir atiduoti valstybės funkcijas privatiems asmenims.

Kam valstybės išlaidos vaikų globai – atiduokim tuos pinigus globėjams ir jie prižiūrės, užsidirbs, sumažinsim nedarbą, o vaikučiai tik šoks apie eglutes laimingi!

Lygiai taip galima ir policiją panaikinti – atiduokit jos milijonus žmonėms, ir jie patys nusisamdys saugos tarnybas ir privačius detektyvus! Juk pasaulyje jau yra ir privatūs kalėjimai, ir privačios kariuomenės!

Tik viena smulkmenėlė, apie kurią švarkuotieji nekalba – viešųjų funkcijų privatizavimas yra labai pelningas biznis, kurio niekas nekontroliuoja. Sukčiai ir boksininkai mus apgauna primityviai – jie žino ką daro ir kaip bus, o mes nežinom ir viską suprantam tik po to, kai atsitinka ir gulim ant ringo grindų. Be reikalo vaikų atiminėjime ieškot to, ko ten nepadėta – visokių įstatymo netobulumų, nepagalvojimų, lėšų trūkumo ir kitų mielų nesąmonių – viskas buvo apgalvota ir iš anksto suplanuota.

Iš pradžių buvo prikurta „nevyriausybinių organizacijų”, dosniai šeriamų iš norvegiškų ir skandinaviškų fondų šakalienių, slušnių ir kitokių roplių kontorų. Parengti įstatymų ir visokių aktų projektų projektai, užmegzti ryšiai su pigiai parsidavėliška žiniasklaida. Pinigai liejosi laisvai ir reikėjo tik sulaukti momento. Reikėjo tragedijos.

Ir ji atėjo. Pirmasis jų bandymas buvo po Saviečių vaikelių, sumestų į šulinį, bet propagandos mašina užstrigo, nes nusikaltėlis buvo nepakaltinamas psichas ir netiko pretekstu totalinės visuomenės kontrolei pateisinti. O kiek buvo entuziazmo šakalienių susirašinėjime po vargšo Matuko žūties – pagaliau, atsirado reali proga, išmušė „permainų” valanda, pirmyn!

Iniciatoriams diriguojant, siuntinėjant reikalavimus ir taip palankiems redaktoriams ir žurnalistikos prostitutams buvo sukelta visuotinė isterija, pasibaigusi deputatų proto užblokavimu ir Josifui Visarionyčiui galinčiu kelti pavydą įstatymo ir instrukcijų priėmimu. Ir štai, ilgai lauktas rezultatas: per keturis mėnesius atimta 2000 vaikų, t.y. per metus tokiais tempais būtų 6000. Tuo tarpu per metus dvylika kartų didesnėje Lenkijoje vaikų iš šeimų paimama apie 1200, t.y 5 kartus mažiau.

Vadinasi, pagal nuošimtį nuo gyventojų skaičiaus pas mus atimama 5×12=60 kartų daugiau. Nejaugi tiek kartų daugiau pas lenkus mušamų, luošinamų ir žudomų vaikų? Taigi ne, ir šalys, ir kultūra, ir statistika panašios. Tiesiog Lenkijoje nėra vaikų atiminėjimo verslo.

Tragedijų šiame valdiškame biznyje ilgai laukti nereikėjo. Kaune dešimt kartų teisto sugyventinio ir penkis kartus teistos narkomanės motinėlės „šeimoje” sudaužytas, sulaužyta kaukole kūdikis, išgelbėtas reanimacijoje, šiems „atstovams pagal įstatymą” buvo sugrąžintas. O per per užpakalį pliaukštelėtas, dėl neklusnumo sveikata rizikavęs vaikiukas paimtas ir, jei ne visuomenės protestai, būtų atimtas ilgam.

Šiame reikaliuke sukasi ne vienas, ne dešimt, o šimtai milijonų, todėl net nesvajokit, kad sudalyvauti jų skirstyme ir „įsisavinime” jie taip lengvai atsisakys. Prezidentei, mėgstančiai glostyti globos namuose senukų galvutes ir vežioti vaikiukus į Laplandiją, palankiai tylint, užsukta propagandos mašina NKVD-istinei vaikų grobimo sistemai pateisinti ir žmonių protestams paniekinti.

Dvasingasis ministeris kaip apie didžiulį įvykį prakalbo apie kosmetines sistemos permainas. Net nekeičiant įstatymo, tačiau esmingiau pataisyti postįstatyminius aktus ir apriboti tarnybų savivalę pasiryžęs Mindaugas Puidokas jau kaltinamas viršijęs savo įgaliojimus ir „besikišantis į vyriausybinių struktūrų veiklą”, nors tai tik elementari parlamentinė kontrolė ir vienmandatėje apygardoje išrinkto deputato rinkėjų interesų gynyba. Seime jau sklando gandai net apie rengiamą šio deputato apkaltą.

Sistemai pateisinti verkiant reikia Matuko Nr.2. Tam per visus įmanomus sklaidos kanalus bandyta panaudoti net sena ir barzdota, prieš metus Kaune paimto vaiko istorija, nors ikiteisminis tyrimas dėl jo sumušimo šeimoje seniai nutrauktas, o faktų apie vaikų darželyje praskeltą vaiko galvą niekas įtikinamai nepaneigė. Tačiau ši baltais siūlais siūta, primityviai sukonstruota per naktį savo nuomonę kažkodėl (?) kardinaliai pakeitusių žurnalistų, gali įtikinti tik naivuolį.

Patikėkit, viskas, ko vaikgrobiams ir šakalams dabar labiausiai reikia sau pateisinti ir pelningai sistemai išsaugoti – nauja nelaimė. Todėl kas vakarą laukit žinių – bet koks skaudesnis įvykis bus nedelsiant panaudotas ir ištriūbytas naujai isterijai, o jei jo nesulauks – nesunku tą suorganizuoti, sugalvoti ir suklastoti. Nes paklausa didžiulė ir kaina gera.

Tie, kurie tampo už virvučių šiuos „vaikų teisių gynimo reformos” manekenus, dar niekaip nesupranta, kad peržengė ribą. Mieli ponai ir šlykščios ponios, jūs palietėt ne medelius, paukštelius ar dulkinimosi būdų laisvę. Jūs sukėlėt grėsmę kiekvienos šeimos gyvenimui, žmonės atsimerkė ir pasibaisėjo.

Nutylėjus ar toliau meluojant niekas nesibaigs. Praėjo savaitė ir grupėje prieš vaikų vagis daugiau kaip 53 000, praeis kita – ir bus 100 000. Ar lauksit, kol jie pas jus ateis? Laiko atsikvošėti liko nebedaug, tai gal priešpaskutinis įspėjimas.