Ar kas nors iš tą naktį stovėjusių ir žuvusių prie Bokšto būtų patikėjęs, kad prabėgs metai ir lietuvių valstybės televizija taps valstybės išvalstybinimo, ištautinimo, globalizmo ir ištirpimo kitoje „federacijoje“ propagandos įrankiu? Kad vėl nebebus laisvos politinių pažiūrų ir nuomonių sklaidos, bus šaipomasi iš valdžiai neįtikėlių, o diskusijos valstybės ateities klausimais virs varžybų, kur aikštelėje švilpia sukčiaujantis teisėjas, parodija?
Atsimenu seną, bet gerą LRT vaizdelį apie A.Siaurusevičiaus jubiliejų – iki horizonto eilė sveikinančių, kaip prie Lenino mauzoliejaus. Solenizantas prielankiai priima dovanas, su kuriomis įsiteikiamai šypsodamiesi su žmonomis atsėlina valstybės, vyriausybės, parlamento ir partijų galvos, komitetų pirmininkai, ministrai ir generaliniai direktoriai, žvaigždės, pusžvaigždės ir šiaip visokie driskiai deputatai bei kitoks švarkuotas mailius.
Užsienietis, nemokantis kalbos, būtų pagalvojęs, kad tai priėmimas pas monarchą. Ir būtų nedaug klydęs – valdo tas, kas nulemia esminius dalykus. Nuo šio žmogaus partokratinėje, grupuočių užvaldytoje valstybėje didžiaja dalimi priklausė reitingai, o tuo pačiu ir išlikimo „Titaniko“ valtyje šansai. Dabar dirigentas pasikeitė, bet orkestras svyrančiame denyje griežia tą patį valstybės duobkasių maršą.
Sakote, nebūna nuo žmonių nepriklausomos valdžios, išskyrus Islamo valstybę ir Šiaurės Korėją? Neatspėjot, vaikučiai, tokia mūsų ketvirtoji valdžia. Laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje, kurioje nuo žmonių niekas nebepriklauso, yra laisva ir nuo visuomenės nepriklausoma visuomeninė LRT, išlaikoma už valdžios dalinamas visuomenės lėšas.
Iš dvylikos LRT Tarybos narių aštuonis paskiria pati valdžia, o likusius keturis – už virvučių tampomos, valdžios finansuojamos ir nuo jos priklausomos visuomeninės organizacijos. Iš esmės tai valdiškas žiniasklaidos kanalas, niekada nebuvęs nepriklausomas. Po visuomeninio transliuotojo iškaba išperėtas visuomenės manipuliuotojas, už mūsų pinigus aptarnaujantis kelias politines grupuotes, užsiimantis primityvia globalizmo propaganda, aktyviai dalyvaujantis politikoje ir kas vakarą ateinantis jums plauti smegenų.
Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos dėl pateikiamų nuomonių įvairovės LRT nuolat pažeidžiamos. Akivaizdžiai nesilaikoma įstatymo nuostatų dėl teisingos, nešališkos informacijos ir neleistinumo panaudoti žiniasklaidą tenkinant grupinius, politinius interesus, tačiau Lietuvos radijo ir televizijos komisija šių pažeidimų nepastebi ir situacijos nekontroliuoja.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba radijo ir televizijos transliacijų stebėsenos taip pat nevykdo. Nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme jokių nepriklausomos visuomeninės kontrolės priemonių, užtikrinančių nešališkos politinės informacijos pateikimą, atvirus debatus, pažiūrų ir įsitikinimų laisvės sklaidą, nenustatyta. Kaltų nėra, visi galai į vandenį, brangūs Lietuvos žmonės.
Per ilgus metus LRT susidariusios situacijos priežastys sisteminės. Problemų negali išspręsti vadovybės pakeitimai, visuomenės paraginimai, visuomenės informavimo etikos savireguliacijos mechanizmai. Prieš rinkimines batalijas be mūšio niekas neatiduoda vyraujančios aukštumos su instaliuota sistema Grad, iš kurios gali subombarduoti priešininkus, todėl daroma viskas reformoms LRT imituoti ir nieko nekeisti.
Valstybės vadovams adresuoti visuomenininkų reikalavimai labai demokratiškai persiunčiami „pagal priklausomybę“ nagrinėti pačiai LRT, nors net pagal sovietinę tvarką buvo draudžiama persiųsti skundą nagrinėti tam, kuris skundžiamas. Ir gaunami išsamūs atsakymai – viskas gerai, nuostabioji markize! Miegokit ramiai, į jokius reikalavimus keistis ar mitingus su vėliavomis politinė sistema – esamos LRT gimdytoja – nereaguos niekada.
Kas turi būti padaryta? Atsakymas aiškus ir kartu neįvykdomas. Aiškus, nes visuomeninio transliuotojo, kuris privalo būti nepriklausomas nuo valdžios, valdymo organus turi skirti ne valdžia, o rinkti visuomenė. Ir neįvykdomas, nes užvaldytos žiniasklaidos propaganda užtvindytoje valstybėje ta visuomenė laisvai ir nepriklausomai išsirinktų jakilaičius su miliūtėmis.
Ką nors galėtų, jei panorėtų, pradėti keisti Seimo valstiečiai – net plyšelis gelžbetoninėje propagandos sienoje būtų teigiamas žingsnis į ateitį. Nesunku būtų Nacionalinio radijo ir televizijos bei Visuomenės informavimo įstatymuose įtvirtinti skirtingų nuomonių svarbiausiais politinio gyvenimo klausimais atstovavimo pariteto principą, kada apie būsimą diskusiją privalomai pranešama atitinkamų nuomonių lyderiams (asmenims ar organizacijoms) ir užtikrinama galimybė jiems dalyvauti diskusijoje, jei toks pageidavimas būtų pareikštas.
Kada politiniam pseudoelitui reikia padaryti ką nors savo naudai – tam bemat atrandamas tarptautinis pavyzdys, o priešingu atveju pavyzdžių nematoma, nors jie badyte bado akis. Visuomenės kontrolė laisvai ir nepriklausomai, valstybinei ir privačiai žiniasklaidai seniai egzistuoja. Pasaulyje nuo 1913 metų veikia komitetai skaitytojų nusiskundimams tirti. Šiuo metu naujienų ombudsmenų organizacija vienija 15 valstybių ombudsmenus.
Estijoje tokio politinių grupuočių žiniasklaidos užvaldymo nėra. Nacionalinis transliuotojas ombudsmeno – žiniasklaidos kontrolieriaus – instituciją įsteigė dar 2007 metais, juo paskirtas žinomas, visoje šalyje gerbiamas žurnalistas Tarmu Tammerkas. Jis buvo atvykęs ir į Lietuvą senais gerais 2007-siais, kada rengėmės turėti naują prezidentą ir buvo iliuzijų, kad Lietuva keisis. Atvyko žmogus, pasikalbėjo, laisva ir nepriklausoma žiniasklaida parašė pora straipsnių ir užmiršo amžiams.
Kiekvienu istorijos tarpsniu būna svarbiausias momentas, kada sprendžiama, kur link pakryps valstybės laivas. LRT klausimas dabar yra svarbiausias Lietuvos klausimas, nes nuo jo didžiaja dalimi priklausys rezultatai rinkimų, lemsiančių mūsų ir mūsų valstybės gyvenimą artimiausiais viso pasaulio esminių pasikeitimų metais.
Permainos LRT – tai ne Tautos forumo visuomenininkų ir marginalų, kovojančių prieš žodžio laisvę, kokiais mus labai nori apšaukti, užgaida. Pažvelkit į išsigandusius valdiškų propagandistų veidus, paklausykit neapykanta varvančių, demagogiškų jų kalbų ir suprasit – tai gyvybės ar mirties klausimas.
Uždanga lėtai kyla, spektaklis prasideda ir viskas keletą akimirkų vėl gali priklausyti nuo mūsų.
Savo laiku, manau,A.Juozaitis pats padarė „istorinę klaidą”, kad atsisakė gailimo Prezidento posto, užleisdamas exkomunistą Brazauską. Lietva galėjo tapti Tikrai demokratine ir Teisine Valstybe, o tapo vos ne mafijinių klanų valstybėle.
Iš esmės tai tiesa. Negalėčiau sutikti tik su centrine mintimi: „Ką nors galėtų, jei panorėtų, pradėti keisti Seimo valstiečiai.” Iš ko sprendžiama, kad jie nenori? Priešingai, kaip niekas kitas jie deda daug pastangų. Tik šauna dažniausiai pro šalį. Negi šitie žmonės, kurie yra daugiausia nukentėję nuo LRT, galėtų nenorėti esminių permainų. Tik jie nežino kaip tai padaryti, nesitaria su žinovais, nuolat išsišoka ir dar bejėgesni grįžta į pradinę padėtį. Užtenka pamatyti bent vieną Karbauskio „pokalbį” su Makaraityte, kad viskas būtų aišku kaip ant delno. Makaraitytė čia jaučiasi kaip visus kaltinamojo atsakymus iš anksto žinanti prokurorė, o Karbauskis atrodė kaip sriubos puodą apvertęs darželinukas. Jis nori pasakyti, kad būsiąs geras, bet jam nė to neleidžia. Makaraitytė neva klausia, bet atsakymų nesiklauso. Ji juos iš anksto žino. Net jie jai neįdomūs. Jai tik rūpi savo pačios akyse pasodinti Karbauskį į kampą. Iš kur ta Makaraitytės arogancija, tas prokuroriškas pasipūtimas, tas elementarių etiketo taisyklių nepaisymas? Aišku iš kur. Iš aukščiausių LRT galių, virš kurių yra tik dangus. Kaip žinia, jas „kytrai” susikombinavo Siaurusevičius (A. Rusteika tą vaizdelį gražiai nupiešia), energingai palaiko Grybauskaitė, o išorinės kritikos nepaliečiama žiniasklaida operatyviai organizuoja žurnalistų gynybinius frontus. LRT juk yra tos pačios klaninės politinės sistemos grandis, kuri jungia tris svarbiausias valstybės jėgas: politiką, verslą ir žiniasklaidą, V. Bako komitetas apnuogino tik vieną jos grandį. LRT menkai tebuvo užkliudyta, todėl visas nemalonias kalbas apie prokurorų parinkimą ji galėjo lengvai nusukti į šoną. Todėl LRT negali būti nešališka. Daug kam nepatiko Jakilaitis, dabar piktinamasi Makaraityte. Sakoma, kad jie yra agresyvūs, nežino mandagumo taisyklių, yra šiurkščiai tendencingi, neleidžia pasirodyti kitiems požiūriams. Iš tikrųjų jie yra tik LRT galių demonstravimo būdas. Dabar daugelio žmonių viltys siejamos su Seimo komisija. Ką gi, viltis – durnių motina. Bet ji – ne ta jėga, kuri demokratizuotų LRT.
+Ši problema dar toli gražu nėra suvokta visuomenėje pagal savo reikšmę, todėl labai gerai, kad pastaruoju metu apie ją vis daugiau kalbama. Žiniasklaidos įtaka neabejoja niekas, informacinis karas pasaulyje seniai tapo realybe, Lietuvos politikų padlaižiavimas žiniasklaidos magnatams ir „rukovoditeliams” (kažkada Antanas Budvytis šmaikščiai paaiškino komunistų partijai tada nuolat prikergiamo rusiško žodžio „rukovodit” (lietuviškai-vadovauti) prasmę: „za ruki vodit” (vesti už rankų) seniai kelia juoką ir gailestį, bet vis tik toji žiniasklaida daro su mumis ką nori. Ir ne tik privati, seniai tapusi verslo įmone, bet ir vadinamoji visuomeninė LRT. Politologai žino apie valdžios komuliacijos efektą kuris ypač pavojingas tiems, kurie valdomi. Taip būna tada, kada finansinė valdžia (kapitalas), susilieja su kitomis valdžios rūšimis, viena iš kurių yra informacinė. Kas paneigs, kad pas mus tai realybė ir, kad šis valdžių susipynimas didėja?