1. Negirdėkite nieko, ką jis sako. Nepastebėkite priešo argumentų.
2. Savo argumentus ir požiūrį kartokite iki begalybės, įvilkdamos vis į kitokį tekstą ir kontekstą.
3. Kai jūsų išradingumas išseks, pateikinėkite įtariamajam nesibaigiančius retorinius klausimus, o gavusi į juos protingus atsakymus, nesupraskite ir su idioto šypsena užduokite dar kvailesnius.
4. Į priešo lūpas įdėkite suvulgarintą, primityvų minčių variantą, tai, ko jis niekada neturėjo mintyse ir nesakė, tačiau šiek tiek panašu pagal leksiką. Tą butaforinę, savo pačios sukurtą nesąmonę negailestingai sukritikuokite ir išjuokite.
5. Raskite kokio nors Hitlerio ar Landsbergio, Lenino ar Gražulio pasakymų, kur keletas žodžių yra panašūs, ištraukite frazę iš konteksto ir apkaltinkite tardomąjį esant jų gerbėju. Į jokius atsikirtimus neatsakinėkite ir skubiai nukreipkite kalbą – darbas jau padarytas.
6. Į protingą prašymą argumentuoti atsakykite kuo kvailesniu klausimu, į kurį apskritai neįmanoma argumentuotai atsakyti.
7. Pateikite begales nuorodų į kokius nors tikrus ar pramanytus įvykius arba ilgus ilgus straipsnius šia tema, kurie priešui mažai žinomi. Pauze pabrėžę jo neišmanymą, pasakykite kokią nors nesąmonę ir su šypsena klauskite: o ką apie tai galvojate?
8. Iš anksto parenkite keletą provokacinių, geriausiai asmeninių, kaltinančių klausimų. Sunkiais momentais, kai priešininkas ima truputį atsigauti, juos netikėtai užduokite – tegu teisinasi.
9. Nė vieno rišlaus, išbaigto pasiteisinimo ir pasisakymo priešui! Viską nutraukite vidury sakinio ir po trumpos, ironiškos replikos imkite kalbėti apie kitką. Smūgiai turi būti netikėti ir temos staiga kaitaliojamos.
10. Jei pajutote sutrikimą priešo stovykloje, jei pametė mintį ar jam sunku atsakyti – su pitbulio atkaklumu įsikirskite ir nepaleiskite, įsiveržkite ir siaubkite užimtą teritoriją – tai jūsų žvaigždžių valanda.
11. Neužmirškite prieskonių – nuolat, be priežasties, netikėtose vietose darželietės tonu pateikiamų klausimėlių ir bereikšmių įterpinių. „Jūs tikrai taip manote?“ – „Bet daugelis taip nepasakytų“ – „Apklausos rodo ką kitą“ – „Beje, panašiai sako ir Kremliaus propaganda: cha cha cha cha!“ – „Aišku, galima galvoti ir šitaip“ – ir t.t.
12. Patartina keisti registrus nuo žaismingumo iki staigios psichinės atakos, kategoriškai reikalaujant atsakymo vienu sakiniu apie tai, kaip išspręsti neišsprendžiamą problemą, kurios sprendinių niekas neturi ir apie kurią jūs neturite žalio supratimo.
13. Tardymo metu rekomenduojama nepaliaujamai, ironiškai šypsotis, vartyti akis, dažnai sarkastiškai kvatotis. Giluminis veido kodas – panieka.
14. Kai priešas išseks, nutils ir tapsite nugalėtoja – paskatinkite motiniška šypsena ir šiltai atsisveikinkite. O jeigu nenutyla, įsižeiskite ilgam, baikite pokalbį su dalykiška neapykanta, tonacija – ugnis ir ledas.
Nuostabiai tiksliai aprašyta LRT melučių, makaronų-raitytojų, savo-klynų taikoma metodika, kuri labai artima ir tokių maskolių TV propagandistų kaip solofjovo ar kisieliovo laidoms!!!