Tai sakot, trūksta kritinės masės? Taip, bet į rinkimus neateina pusė žmonių, todėl laimėjimui jau užtenka mažumos. Abejingųjų ir apolitiškų, beviltiškų alkoholikų, socialinių ligonių, narkomanų, idiotų ir bomžų neskaičiuokim.
Vis tiek liks ne mažiau kaip pusė tos pusės, kurie ateitumėt, bet niekuo nebetikit, viskuo nusivylėt ir sakot: “Mums nėra už ką balsuoti“. Tai baisiau už pabėgimą – vidinė emigracija. Žmonės pasitraukę iš savo šalies, nors joje gyvena, myli ir miršta.
Jūs daug sykių išduoti ir apgauti, apspjaudyti ir paniekinti, atstumti ir palikti vieni nelaimėje. Doro darbo bitelės, laikomi kvailiais ir pravardžiuojami lūzeriais, negalintys pragyventi mele. Dūstantys nuo patyčių iš sveiko proto ir draudimų policinėje valstybėje.
Laisvėje, kurioje reikia bijotis kalbėt ką galvoji. Nepriklausomoje “savo“ Lietuvoje, kuri nuo žmonių nepriklauso ir pati duodasi kaip pasiutus, nuo ko dar priklausyti. Prisižiūrėjot iki soties viešo neteisybės ir melo triumfo, atsikandot valdžios pakištų gelbėtojų ir veidmainystės, pavargot nuo savo bejėgiškumo.
Jūs savo šalyje svetimi, panašiai kaip išduotas vyras ar žmona – viskas išoriškai taip, o viduje nieko nebeliko. Nematomi žmonės, užsidarę savyje, nes niekas nebekreipia į jus dėmesio, apie jus nerašo ir neskaito, niekur nerodo. Jūsų tiesiog nėra.
Jūs jaučiatės niekam nereikalingi – o be reikalo. Jei patikėtumėt ir pamatytumėt už ką, pajustumėt tikrumą ir nemelavimą – ateitumėt ir nušluotumėt viską. Nereikėtų jokių konservatorių, socdemų, liberastų ir kitų “tradicinių“ balsuotojų, kuriems nors kuolą ant makaulės tašyk – vis tiek balsuos „už savus”.
Jūsų – tų, kurie neateina – ir protesto rinkėjų pradžiai pradėti užtektų. Net neįsivaizduojat, kokia tai būtų jėga ir koks įvykis. O toliau viskas eitųsi savaime, kaip akmenį nuo kalno paritus. Net nepajustumėt, kaip kritinė masė atsirastų ir stebėtumėtės, kodėl anksčiau to neatsitiko.
Laimes-ekonomika.lt
Turiu kaimynų, kurie ”tradiciškai” už konservatorius, fanatiškai. Nes kiti arba vagys, arba rusus atves. Ir jokių diskusijų! Geriau nebalsuotų tokie, nemąstantys
Valdžia mūsų išprotėjus nebežino ką daryt:
Kaip supuvusiais liežuviais žydui šikną išlaižyt?
Prisikvieskim siauraakių, juodašiknių-tinginių,
Lai suėda mūsų duoną ir dar priperi vaikų.
Valgyt kai nebus ant stalo, rėks: „Dar skirkit mums lėšų“!,
Kad galėtų jie nedirbti ir mums šikti lig ausų.
Atsiveš jie čia granatų, dar šachido gal diržų –
Ir išlėksim mes į orą šerti žemės kirminų.
Pristatys “svečiai” mečečių, iš bažnyčių mus išvys…
Kokią gi dar riebią kiaulę jie po čiužiniu pakiš?!
Reikia tart kolaborantams: „Mums nereikia juodsnukių!“,
Prisiimkit jų po dešimt arba čiuožkit po velnių!!
Ką mums pasakytų bočiai, jei galėtų pamatyt
Kiek pridirbo tautos srutos? Duotų bybį jiems praryt.
Daliui.
Nepritariu nuomonei, kad tikra LAISVĖ yra ten, kur vieni į kitus nekreipia JOKIO dėmesio. Tai abejingumas ir atsiribojimas nuo pasaulio.
Laisvė yra, kai tavęs valdžia nepersekioja net tada, kai savo viduje tu esi laisvas ir ta savo vidine laisve vadovaudamasis gyveni. /
Autorius šį straipsnį parašė su tiksu „įdurti” abejingiesiems ir nusivylusiems rinkėjams, kad kad juos išjudintų, pakeltų nuo sofos spalio 11 d. ir kad jie ateitų balsuoti (kad ir už sąrašą Nr.7). Tikslas gražus ir teisingas, o ar pasiekė jis rinkėjų širdis – matysim spalio 12 d.
Puikus straipsnis bet nemanau kad kas nors atkreips dėmesį,nes mes iš prigimties vergų tauta. Man iš esmės nusibodo visi tie pamokymai,draudimai, suvaržymai, nelaisvės,nepasitikėjimas vieni kitais ir taip toliau. Ir tas nepaliaujamas teisimas. Kartą (kai buvau Berlyne) nusprendžiau padaryti eksperimentą ir apsirengti iššaukiančiai:raudonos spalvos kelnės,juodas džemperis su raudonais dryžiais ir baltos puskojinės su juodom juostelėm, iki kelių. Ir ka,? Niekam net nebuvo įdomu kaip tu ten atrodai. Gali išeiti net nuogas,niekas nekreips dėmesio. Štai kur yra tikra laisvė. Dabar suprantu mūsų emigrantus,kurie tik ir laukia kada išvažiuos į vakarus. Būkime laisvi.