Mūsų kolonijos populiacijai, darbo jėgos ištekliams ir šiaip visų lyčių mokesčių mokėtojams Marijos žemėje periodiškai vis stojasi klausimas – jeigu tų niekšų nebegalim atsikratyt, tai bent sumažinkim jų skaičių! O kaimo babytė atsako: ar šimtas, ar pusantro šimto kraujasiurbių zvimbia prie laužo – niežti taip pat.
Na, bet jei pagalvojus, tai visos kvailystės ir lovoj, ir politikoj padaromos pradžioj, kai dar turi daug laiko, mažai mokėjimo, galo nejauti ir esi baisiai alkanas. O prieš pabaigą norisi dar pabūti ir nesąmonių nebedarai – palieki toks geras, supratingas, nori visoms gyvenimo raganoms patikti ir išlikti.
Nagi, tautiečiai, kada vyras ar žmona būna geriausi ir gražiausi? Teisingai – iki vestuvių. Iš čia pasiūlymas: Seimą rinkti du kartus per metus, per Kalėdas ir mindaugines. Tegalvoja apie kitus rinkimus, kaip mums įtikti ir bus geresni. Kaip manot?
Nes jei ilgiau, tai tuoj po šimtadienio prisigalvoja naujų mokesčių, nors iškilmingai žadėjo jų nedidint. Ir naujų draudimų, baudų ir suvaržymų, nors žadėjo laisvių. Ir skiepų, kad nebūtų karantinų ir karantinų, kad nereikėtų skiepų. Ir kad viskas būtų savanoriškai privaloma.
O gal išrenkam juos visam gyvenimui ir išvežam pas giminingus žmogėdras ar į negyvenamą salą? Kartu su ministrais ir Prezidentūra? Ten jiems įrengti naują posėdžių salę su nemokamais hamakais ir dizainerių kaukėmis, šešių žvaigždučių bendrabutį su SPA ir tamsiais pasimatymų kambariukais.
Leisti 141 egz.tiražu specialų valstybės laikraštį, kur būtų tik pozityvas ir nebūtų rusų, sienas išpuošti Dalios Grybauskaitės ir Angelos Merkel paveikslais. Kiemeliuose, aišku, visur Vytauto Landsbergio paminkliukai ant balto arklio su patriarcho eilėraščiais.
Atvežti mergų, o gurmanams ir išbadėjusioms feministėms – galimai ir vaikinų iš kokių nors jaunųjų partiečių lygos. Į moterų bloką įleisti veislinių pabėgėlių ir visokių socialinių lyčių. Įsteigti uždarą feisbuką ir telefono tinklą be ryšio su pasauliu.
Įjungti vietinę LRT, pastatyti bendrabutį M.A.M.A žvaigždutėms, vakarais rengti elito prezentacijas, stiliaus pamokėles, vakarėlius, banketus ir furšetus. Norintiems visaip poruotis, ką parodytų įmontuotos mikroschemos ir nemokamos programėlės – privalomi PRG analiniai testai.
Gatves su perėjomis, išdažytomis vaivorykšte, plauti dezinfekciniais skysčiais dukart per dieną. Iš Norvegijos karalystės lėšų įrengti NVO rūmus su Man’s factory filialu ir sekso lėlių nuoma, lėlėms su Putino ir Lukašenkos galvomis – nuolaidos. Koridoriuose – narkotikų, prezervatyvų, kaukių ir vakcinų pardavimo automatai.
Tada aptveriam dviem eilėm spygliuota viela su aukšta įtampa ir prieštankiniais grioviais, paleidžiam tarp eilių laisvai lakstyt be antsnukių alkanus valatkas su bruveriais, bokšteliuose – Aro automatininkai, perimetrą saugo šarvuočiai ir haubicos.
Tegu sako kalbas ir priima visokias tvarkas kaip taikyti naujas tvarkas, per vietinę LRT stotį transliuoja miliūtes, makaraitytes, jakilaičius ir puolančius rusų tankus. Vakarais – vaidybinius filmus apie nacionalistų ir šiaip neįtikusių egzekucijas, dokumentiką apie lietuvių kaltes išrinktajai tautai.
Per reklamines pertraukėles rodyti lenteles ir diagramas, kaip viskas pagerėjo ir kaip dar pagerės, prieš miegą – Nacionalinę ekspediciją Antarktidoje. Nuo nemigos, aišku, PIŠ paskaitos kaip gyventi verta. Sekmadieniais Tautos atstovai galėtų aplankyti Tautos namus, pažiūrėti homofobų mumijų, pamaitinti iš rankų gyvajame kampelyje tradicinę šeimą ar kokį išsaugotą rezervate kunigą.
O be piemenų likę našlaičiais brangūs Lietuvos žmonės be vargo išsispręstų ir savo, ir valstybės problemas. Ministerijų klerkai, amžini Marijos žemėj ir mintinai žinantys savo sričių problemas, be vis naujų bukalaurų ir nemokšų ramiai sutvarkytų kasdienius reikalus.
Tik pagalvokit, kaip sumažės otkatai ir suklestės laimės ekonomika! Kaip padidės vidutinis ir pensinis gyvenimo amžius, išaugs džiaugsmo indeksas! Baigsis nemotyvuotas smurtas artimoje ir tolimoje aplinkoje, depresijos ir psichikos sutrikimai. Ir bulvės vėl žydės.
Puikus pasiūlymas, nors imk ir įgyvendink nedelsdamas. Tik gal verta papildyti, kad ten atsidūrę vis dėlto privalo ir dirbti? Juk, kaip sakydavo senoliai, „skola ne rona – neužgys”. Jei 1939-aisiais, kaip rodo finansiniai dokumentai, Lietuvos valstybės skola, skaičiuojant vienam gyventojui, buvo 31 litas. Jei ne okupacija, po poros metų skola būtų buvusi sugrąžinta. Tačiau štai 2021 metams dar net neįpusėjus (nuo 1990-jų praėjus daugiau kaip 30 metų) kiekvieno iš mūsų, pradedant ką tik gimusiu kūdikiu ir baigiant mirštančiu seneliu, skolos dydis jau perkopė 8 tūkst. eurų ir toliau auga. Taigi, skolų pridirbo, dabar tegu pasirūpina kaip jas atiduoti.
Smagus pašmaikštavimas!