Sekmadienį laukia rinkimai be tikrų pasirinkimų. „Rinksimės“ iš skirtingų UAB Lietuva, išsidalinusių valstybę, akcininkų. Žmonės dalinasi pamąstymais, tiesiai klausia – ką daryti? Šeimose, darbovietėse, draugų ratuose vyksta ginčai. Toks pat klausimas kyla ir mūsų šeimai. Atsakysiu, kaip elgsimės asmeniškai – čia jokių partinių interesų nėra.
Pasirinkimas liko tik toks – kuris klanas formuos valdančiąją koaliciją ir tuo pačiu – Vyriausybę? Valstiečiai ar po pirmojo turo pirmaujantys konservatoriai?
Valstiečiai yra stambaus žemvaldžio vedama, viltį praradusių žmonių protesto balsais atėjusi valdžion sisteminė partija. Gavusi retą progą vykdyti esminę valstybės pertvarką, tačiau tą galimybę palaidojusi ir imitavusi „kovą su alkoholizmu“ ir begaliniais draudimais, išpurenusiais dirvą Laisvės partijai. Prisiėmusi komjaunimo sekretorių į užsienio reikalų ministrus ir klusniai vykdžiusi šalies globalizaciją ir tolesnį valstybės naikinimą. Savo darbais ir neveikimu išprovokavusi konservatorių klano sugrįžimą.
Konservatoriai seniai tapo liberalais, kad nuosaikesnių (radikalesnius pasiėmė „laisviečiai“), suzombintų jaunikaičių balsais kompensuotų savo fanatiško elektorato praradimus dėl gamtinių priežasčių. Tai globalistinė pagal įsitikinimus, savo šeimos reikaliukus tvarkanti ir dėl asmeninio išlikimo didžiųjų korporacijų interesus aršiai ginanti grupuotė, dangstanti tikruosius tikslus patriotine retorika ir primityvia, rėksminga rusofobija.
Skirtumų tarp šių klanų vis mažiau, tačiau jie susikibę žūtbūtinėje kovoje dėl valdžios vairo. Valstiečiai nuves Lietuvą ten pat – į globalistinį akligatvį, tik gal truputį lėčiau už konservatorius ir su kokių nors „išmokų“ (kaip asocijuojasi su „išmatų“!) nuskausminančiais, dideliam alkoholikų, pilstukinių „bobučių“ ir narkodylerių džiaugsmui.
Visiškos konservatorių ir įvairiausio plauko liberalų pergalės atveju jų koalicija kartu su nesunkiai nuperkamais darbiečių ir kitokių sistemos manekenų balsais jiems leistų turėti vos ne konstitucinę daugumą. Pasaulio procesai lėtai ima suktis globalistams nepalankia kryptimi, todėl jų liokajai bus skubinami priimti sprendimus, kuriuos po to atšaukti bus vis mažiau galimybių. Planas jau matomas plika akimi – pasinaudoti laikina sėkme ir užimti kuo daugiau besiginančiųjų žemės.
Valstybės ir mūsų interesas – kol tautinės kolonijos administracija bus priversta taikytis prie kitokių tarptautinės situacijos tendencijų, neleisti priešininkui greitai užimti didelių teritorijų, kurias atsikovoti bus sunku ir užtruks ilgai. Ir visapusiškai skatinti tarpusavio pjautynes tarp dviejų vyraujančių klanų, neleidžiant nė vienam iš jų įsigalėti.
Todėl antrajame ture aš ir mano šeima rinksimės prioritetu partinį principą. Ten, kur yra nepriklausomas, nepartinis, save išsikėlęs kandidatas – už jį. Tose apygardose, kur yra valstiečių ir konservatorių kandidatų dvikova, sukandus dantis – už valstietį. Ten, kur varžosi kitos vienalytės politinės porelės – konservatorius su laisviečiu, liberalas su darbiečiu ar kokiu nors socdemu – balsuoti už Harį Poterį, S.Cichanouskąją ar Kim Jong Uną.
Nusivylusiųjų sprendimo rinkimuose nedalyvauti labai laukia prie valdžios susigrūdę grupuotės, veidmainiškai kviesdamos būti labai pilietiškais ir ateiti. Iš tikrųjų jų interesas yra toks, kad savi balsuotojai vieni nuspręstų už jus taip, kaip jiems reikia, o dėl didelio balsavusių už laimėtojus procento tarp žmonių pasklistų dar daugiau bejėgystės ir nusivylimo.
Galite jiems bent sutrukdyti lengvai pasiekti savo tikslus ir laimėti šiek tiek laiko kitokio pasirinkimo galimybei ateityje – tik tiek duota šiuose rinkimuose be pasirinkimo
