Seime stumiamas naujas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektas. Pagal jį bus privilegijuojamos stambiosios nevyriausybinės NVO, kurios galės gauti valstybinį finansavimą, o kitos nebus laikomos nevyriausybinėmis organizacijomis ir negalės net dalyvauti konkursuose. Savaime suprantama, stambiosios – tai tos, kurios ir taip ilgą laiką gauna NVO plėtrai skirtas lėšas.
Kodėl įstatymą reikia keisti ir kodėl dabar? Sužinok, kada ir kur vaikšto pinigai – suprasi viską. Ateina nauji milijonai, kuriuos bus galima įsisavinti. Ir tie, kurie šitiek metų ramiai rupšnojo projektus socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitų šeimininkų ganyklose, susirūpino, kad “prie Gitano Nausėdos“ neatsirastų problemų.
2019 m. spalio 23 dieną veiklą pradėjo Aktyvių piliečių fondas (APF), kuris “pilietinei visuomenei Lietuvoje stiprinti ir pažeidžiamoms grupėms įgalinti“ išdalins 9 mln. eurų. Atspėkit iš 3 kartų, kas tuos pinigus dalins?
Ogi vien Džordžo Soroso žmonės. Lietuvoje APF veiklą administruos nevyriausybinių organizacijų – VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas”, VšĮ „OSFL projektai“ ir VšĮ „Geri norai“ – konsorciumas.
Taigi – tos pačios stambiosios NVO, jau turinčios gerosios praktikos. Ir kur nepažvelgsi – vis matyti veidai. Štai į Lietuvą prieš pora metų sugrįžusiame G.Soroso produkte – Atviros Lietuvos Fonde – dalininke šiltai įsitaisiusi Rūta Kačkutė, naujai iškepta Nacionalinio muziejaus direktorė, buvusi Dalios Grybauskaitės patarėja.
VšĮ „OSFL projektai“ irgi seni pažįstami, administravę G.Soroso įkurtą Pagalbos fondą, kuriame darbavosi ilgametė Atviros Lietuvos fondo direktorė Diana Vilytė, po to padirbėjusi ir valdiškų milijardų dalybas prižiūrinčios Viešųjų pirkimų tarnybos vadove, kiti buvę ištikimi D.Soroso finansinio įtakos įrankio – Atviros visuomenės instituto – žmonės.
VšĮ „Geri norai“ įgyvendintų projektų pavadinimai: “ Socialinių lyderių pusryčiai“, “Gerų idėjų vakarėlis“, “NVO įsitraukimas į valstybės valdymą socialinio verslumo srityje“… Ir atstovauja, be abejo, skandinavus – Švedijoje įkurtą socialinio verslo inkubatorių „Reach for Change”, todėl pinigų dalybas administruoti tinkami, nes lėšos irgi ateina skandinaviškos.
“Aktyvių piliečių fondo“ pinigus šie aktyvūs piliečiai dalins, be abejo, labai skaidriai ir atsakingai, ir tikslai surašyti labai gražūs. Tik nori nenori tarp frazių apie pilietiškumus, aktyvizmus, socialines įtrauktis, žmogaus teises ir kitas abrakadabras praslysta ir tai, kas patyrusį biurokratinių tekstų skaitovą iškart verčia pastatyti ausis.
Tuo labiau, kad į vyriausybinės komisijos, sprendžiančios dėl skandinaviškų pinigų dalybų NVO, sudėtį įtrauktas Gėjų lygos pirmininkas V.Simonko, vaikų atiminėjimo įstatymo stūmikės – Elena Urbonienė – NVO vaikams konfederacijos direktorė, Kristina Stepanova – Žiburio fondo direktorė, dabar besidarbuojanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Tėvų organizacijų atstovų joje nėra.
Bus skatinamas organizacijų, atstovaujančių pažeidžiamų visuomenės grupių interesus, aktyvumas – na, supratot, ar ne? Ir svarbiausia – planuojama 10-15 % įgyvendinamo projekto biudžeto skirti net ne vykdomiems projektams, o pačių organizacijų “gebėjimų stiprinimui“. Ką tai gali reikšti – protingi supras, o kitiems aiškinti beprasmiška.
Tą, aišku, kaip reikia paaiškins ketvirtoji valdžia. LRT generalinė direktorė, buvusi Delfi vadovė M.Garbačiauskaitė Budrienė, dabartinė Delfi vyr.redaktorė R.Lukaitytė Vnarauskienė, E.Jakilaitis, R.Valatka, Š.Černiauskas, V.Pugačiauskas, I.Makaraitytė. Tai mūsų laisvos ir nepriklausomos žurnalistikos žiedas, karaliaujantis eteryje, vadovaujantis strateginėms redakcijoms ir nulemiantis nuomones, kurios nulemia rinkimus, kurie nulemia valstybės ateitį.
Dabar vėl atspėkit iš trijų kartų, kur juos visus galite rasti besidarbuojančius vienoj vietoj, vienoje komandoje? Taip, atspėjote – VšĮ Lietuvos žurnalistikos centre, kurį įsteigė ir dalininku tebėra D.Soroso Atviros Lietuvos Fondas. Ir tai, be abejo, nesukelia jokių interesų konflikto visuomeninės ir nepriklausomos LRT direktorei, ar ne?
Visiškai pritariame tiek autoriui, tiek komentatoriams, ypač aktualiai pakomentavo Romualdas – lug viskas ir žinoma, bet nieko niekas nesiima keisti! Tiesiai į dešimtuką!
Tai štai iš kur gėjų lyga gauna tiek pinigų, kad gali prastumti bet kokį projektą, kad įrodytų savo
” pranašumą” ir prisikalbintų sau padlaižūnus, kurie šoka pagal jų dūdelę!!!
Situacija žinoma ir ne nauja, tačiau tai nereiškia, kad su tuo reikia taikytis kaip su neišvengiamybe, „Dievo rykšte”. Stebina tai, kad NVO, negalinčios įtakoti nei trečiajai valdžiai skiriamų finansų nei apskritai ką nors įtakoti (o tokių NVO absoliuti dauguma) priima tai kaip objektyvią, nepakeičiamą duotybę ir tyli. Arba mėgina prisisukti prie „ponų stalo” ir surankioti likusius trupinius. Liūdina ir žmogaus teisių problematikos susiaurinimas viešoje erdvėje iki mažumų teisių ar pan. problemų, kurios iš tiesų tesudaro žmogaus teisių problemų mažumą. Tai leidžia žiniasklaidai platų žmogaus teisių spektrą atstovaujančias organizacijas ignoruoti, tartum nei jų, nei kitų problemų šioje srityje nebūtų. Tokia situacija pernelyg ilgai tęsiasi. Gal būt ją pakeisti gali tik esminiai pokyčiai politinėje sferoje, naujų politinių jėgų (ne naujų vardų o iš esmės naujų) pasirodymas. Bei piliečių, kurie kol kas drąsūs tik socialiniuose tinkluose, suvokimas, kad ne viskas nuo Dievo ir valdančio elito.
Deja, oponentai negali peržengti savęs ir ir susiburti bent rimtesni darinį.