Algimantas Rusteika. Svarbiausia, kad jūs visi pavargot ir vėl visi tarp savęs susipjausit

Po Kalėdų ir Naujųjų pradedu justi malonumą, kai naktimis sugrįžusi įsijungiu feisbuką su ta juokinga paskyra ir jus paskaitau. Pavargot, mielieji, pavargot, taip ir žinojau, kad taip bus.

Atslūgsta energija ir įtampa, ir tai, ko bijojau, kaip ir baigias. Gerai Angela sako, viskas, kas reikia, padaryta. Migraciją prarijot net neskaitę, su Stambulu irgi važiuojam, Konstitucinis nepavedė. Negėda buvo vakar didiesiems į akis pažiūrėt. Viskas gerai.

Na ir kur tie jūsų miškai? Kur tie šokinėtojai pro langus? Kur tie daktarėliai su savo nesąmonėm, aūūū, kur jūs?

Nėra. Išsikrovė „batareikės” ir tėveliams su raudonais balionais? Ir tiems keliems rašeivoms su savo kilometriniais, juokingais reikalavimais?

Pavargot. Vadinasi, tiek ten jums ir reikėjo, gerai čia man sakė – pakentėk, patylėk, praeis. Gerai aš čia viską, o nevykėlių visada buvo ir bus. Jiems sriubos, makaronų, o ypač nepatenkintus publikuosim kartą per pusmetį – tai apsidžiaugs!

Svarbiausia – nesinervinti. Vakarais tegu kalba ką reikia, ir reitingai tegul visaip keičiasi. Nes jūs jau pavargot, bus jums per anksti startuoti… Na, viskas kontroliuojama, klausimai bus žinomi iš anksto, ne pirmas kartas. Nei nepamatysim, kaip tie mėnesiai praeis.

Kiek bus juoko, kai jie sužinos! Ir kad jiems vėl nepavyko ir tegu graužia naktimis savo prakaitu smirdančias pagalves! Ir kuo būsiu – apalps, ko gero. Jau matau, kaip pas mane atvažiavę tiesia rankutes. Menkystos, visi jūs tokie.

Na, dar dabar Šrekas išlindo, bet juk žinojau, menkas, apgailėtinas žmogelis, ir akys tikro maniako! Moka, mat, jis angliškai – nejuokinkit. Na, žino kai ką, ko nereikia, juk jau prisigrūdo prie mikrofonų, bet apie mane tai nieko. Na, tikrai nieko negali būt.

Kaimas ir yra kaimas. Įsivaizduoju tokį tenai – bijos ir žodį pasakyt, narsuolis. Na, pasiuskit, dabar visi darotės drąsūs, o kur anksčiau buvot? Rankytės drėgnos iš baimės, dar dabar pamenu, specialiai priversdavau palaukti pusvalandį, kol išeisiu.

Bet geriausia, kad jūs visi pavargot ir vėl visi tarp savęs susipjausit. Kiek jau kartų tą mačiau ir vis tiek kaifas. Nors šiaip tai jus myliu. Išskyrus tuos, kurie neadekvatūs, nepozityvūs, nepažangūs, aišku.

Viskas bus gerai. Viskas bus labai gerai. Dėl visko kaip ir susitarta ir jei nieko tokio – viskas bus gerai. O jie tegu visi pasiunta, rytoj paskaitysiu pažymas. Ir gal nieko neatsitiks. Gal nieko nebeatsitiks, miegok, po galais.

Šiaip tai gal dar reikėtų juos pagąsdinti, tai būtų smagu! Juk yra dėl ko, dar užvakar atnešė ir skaičiau, tik kas žino, ar ten dar viskas kontroliuojama? Ai, tegu užsiknisa, viskas man bus gerai, dėl visko susitarta, aiškiai duota suprasti.

Svarbiausia, kad jūs pavargot. Išsikvėpėt, ponai. Dar bandot kažką spurdėt, bet manęs neapgausit, ne pirmas kartas. Viskas man bus gerai. Ir nieko nesužinosit apie tai, ką dabar pradedat rašyt, drąsuoliai. Viskas man bus gerai.

Na, miegot, jie pavargo ir tai pabaiga, jie pavargo ir aš pavargau, bet jie nieko nebegali, aš tą jaučiu gerai, iškalbėjo viską ir dabar kartojasi, ir nieko daugiau nebebus. Ryt reiks liepti pakeist patalynę. Ir viskas man bus gerai.