Žinot, kodėl tiek Lietuvoj vatnikų? Todėl, kad mes dvasingi gyvuliai ir ateities gyvenimo turguj dar norim – berazūmiai, kaip sako mano Biržuose – idėjos. O rusas juk irgi idėjinis, pamatęs mūsų dėmelę žemėlapyje panoro taip pat vedinas didžiosios Rusios idėjos! Tai visai kitas reikalas, nei norėti mūsų dėl pelno normos ar nusipirkti už otkatus ir trinkeles miestelių aikštėse.
Bėgom nuo vilko. Šitiek metų bėgom nuo komunizmo ir kruvinų lagerių, iš baisių Rytų į nuostabiuosius Vakarus! O dabar komunizmas ateina iš Vakarų, kur įsišaknijom, išlavinom vaikus, išmokom anglų ir pasiėmėm paskolas – tai kur mums, po velnių, dabar bėgti?
Bėgsi pas rusą – būsi vatnikas ir komunistas, nors ten dabar visi pravoslavai, kapitalistai ir oligarchai – suvalgys be druskos ir apsilaižys. Nes jiems esi istorinis nesusipratimas, tikratikių valstybės LDK nacionalinė mažuma ir Kaliningrado koridorius, kurį reikia susigrąžinti.
O bėgsi Vakaruosna – būsi kapitalistas, nevatnikas ir demokratas. Nors ten dabar visi komunistai ir šiaip seksualūs bepročiai. Kaip mat išdulkins, nugriaus visus paminklus, sudegins knygas, atsiųs milijoną pašalpinių kitatikių ir už pažiūras pasodins. O į snukį laisvai gali gaut bet kada.
Tai kur dabar mums, po velnių, bėgti? Ir kas dabar, po velnių, bus, kas apgins mus, išganys ir apsaugos, kad tik nieko, neduokdie, nereikėtų daryti? Ir, svarbiausia, už dyką, iš idėjos, nes mes tokie švelnūs, paklusnūs ir pūkuoti ėriukai šiltam tvarte, laukiantys krikščioniškos šeimininko su peiliu malonės?
O gal vieną kartą per tūkstantmetį pabandom niekur nebebėgti? Kaip žemaičiai, kuriuos Vytautas Pirmasis N kartų kryžiuočiams pardavė – ėmė, po velnių, ir nepasidavė nei parsiduodavusiam N+1 kartų dėl sosto valdovui, nei dvasingiems pirkėjams iš Vakarų?
Visi tiek priprato, kad mus galima nusipirkti ir nesipriešinsim, kad nežinotų, ką daryti, kai pamatytų, kad priešinsimės ir nenusipirks – tikrai nežinotų. Nes to nenumatyta jų programėlėse, kur viskas turi savo kainą. Jie visko irgi nori už dyką.
Taip, esam maži. Taip, nelemiam pasaulio ir ten viskas įvyks be mūsų. Bet galim nulemti savo likimą, nustatydami kainą. Mums tik atrodo, kad jie stipresni. Nėra pasaulyje pinigų, už kuriuos galima nusipirkti meilę. Ir nėra pasaulyje jėgos, kuri gali priversti nemylėti.
Tai viskas, ką turim. Ir nežinau, kas gali turėti daugiau.
Kas gi anuos vienija?, o kas vienija kitą pusę, t.y. mus? Pagal visa, ką jie dar, tai matosi, kad jų dvasia yra antikristas. Norint pasipriešinti šiam gaivalui, turėtume vienytis su Šventąja Dvasia. Bet, jei mes šaukiame „po velnių”, kaip tai daro gerb. Algimantas, tai, kaži ar ne iš vien einame su anuo … Pirmiausia, turime patys susivokti savyje, Jei einame su Dievu, tai žinokite, kad čia turi pasireikšti drąsa, meilė artimui, kantrybė ir vieningumo dvasia. Ar „mes” tokie? O juk prasideda nuo mūsų pačių šeimos, bendraminčių kuopelės, partijos ir t.t. Taip, NS nori kažką keisti, bet patys skleidžia nepasitikėjimą, kitais, t.y. baimę, uždarumą, kur nelieka vietos Dievui. Tad kuo skiriatės nuo anų? Kokia jūsų dvasia? Kas jūsų dievas? Jūs gyvenate Lietuvoje, kur pripažįstamas popiežiaus sostas? o ar jūs jį pripažįstate? ar neinate patys katalikų skaldymo keliu su Lefebro pasekėjais?
Ačiū Algimantui Rusteikai už puikų straipsnį!