Argi nepajutot – ranka nebekyla rašyt?
Viskas jau pasakyta ir aišku, viskas jau prasidėjo ir vyksta, tik truputį dar neaišku, kaip pasibaigs. Ir žinot, savotiškai įdomu, kaip būna žiūrint siaubo filmą – matai kaip tamsūs vandenys lėtai kyla, kaip pralaiminčioji dauguma kiša galvas į smėlį. Kaip dreba ir galvoja, kad uraganas praeis pro šalį ir viskas bus po senovei.
Valstybės jau nebeturim, bet argi kam tai rūpi?
Muziką užsako kas sumoka pinigus, o mes tik įsisavinam – kaip gera vizginti uodegytę, gauti skanėstą, kai tave pagiria! Ir paplekšnoja, ir būdoj šilta, ir ribos nubrėžtos pavadėlio. Jautiesi toks saugus, Titaniko kajutėj moterys grakščios, tvyro aromatai ir skamba šampano taurės. Pirmajai klasei valčių pakaks.
Svarbiausia būkim tokiais, kaip reikia, ir niekas tavęs nelies, juk galingieji naktimis nemiega laužydami galvas, kaip čia mus nuo hibridinių grėsmių apsaugojus, kaip čia mums dar ką nors davus! Tik reikia loti kaip šeimininkas nori ir laiku pajusti, kaip keičiasi kryptys. Ir pasisukti myžti pavėjui – toks mūsų darbas, ką padarysi?
Plokštės pajudėjo ir susirėmė, pasaulio spyruoklė įsitempusi iki ribos, milijonai idiotų ir milijardai tuščių dolerių kyla paskutinei, sprendžiamajai. Esam mirtinam, kritiniame taške ir sprendžiasi kas bus šimtmečiais, ir vargu ar yra žmogus, net ir labai išprotėjęs, kuris to nejaustų. Bet mes patylėsim, prisitaikysim – pripratę didvyrių žemėj, ar ne?
Tų, kurie pataikauja ir šliejasi prie nugalėtojo, nemėgsta niekas, nes visada išduos, tai menkystos, tarnai ir vergai. Stiprieji į juos tiesiog nekreipia dėmesio, kaip į nekenksmingus vabzdžius. Ir, esant reikalui, deda ant stalo – kaip mainų objektą ar kaip magaryčias prie susitarimo. Pralaimėtojų niekas niekada neklausia, ko jie norėtų, nes jie gerai žino šeimininko sėdmenų kvapą ir skonį.
Pastebėjot, kaip jie nutilo, juk nežino, kas bus, net užjūrių prezidentą pamiršo! Kambarinio šuniuko juslės neklystamai rodo – laiko liko nebedaug. Jei galingiausioj pasaulio valstybėj bus susitaikyta su pralaimėjimu tam, kas ateina, jei nugalės sukčiai ir parduotuves plėšiančios banditų gaujos – baigsis viltis ir tikėjimas, ir toliau viskas jiems eisis lengvai. Pasikeis pusiausvyra ir lėtai, bet negrįžtamai prasidės imperijos slinktis link bedugnės.
Karinė padėtis už Atlanto arba krikščioniškos civilizacijos pabaigos pradžia, kitų variantų nebėra. Bet drąsiajai tautai ir jos tobulų elitų valstybei nėra nieko neįmanomo, pas mus variantų parsiduoti, atsiduoti ir kaifuoti, kada tave dulkina, visada atsiras.
Pas mus svarbiausia – ar su kauke, ar be kaukės, nors kaukės seniai mums priaugo prie mėsos ir šimtai tūkstančių liečia tas pačias durų rankenas. Kad tik baudžiauninkai būtų vienodi ir paklusnūs.
Pas mus reikia uždrausti teisę patiems spręsti, nors dar to net šeimininkams nereikia – tai tik tarnybų treniruotė. Bet vietiniai homjaunuoliai jau reiškia džiugias, spartuoliškas iniciatyvas, jau prisiima seniūnijos papildomus penkmečio įsipareigojimus ir uždaro draudžiančiais ženklais miestelius, ir daugelis tų ženklų laikosi ir bijo! Nors to dar net nenustatyta, nors tai nelegalu, bet argi kas tą mato – juk ir kaimiečiams reikia pasirodyti savo mylimam šeimininkui, kuris nori pasirodyti savo šeimininkui!
Jums kas nors nepatinka?
Vadinasi esat priešai, nors tikri priešai visada sugrįžta į rūmus, kada krizė, ir pažada nieko nedrausti, ir viską uždraudžia, ir prisiekia nekelti mokesčių – ir juos padidina, kavalieriai juk visada sako – nusimaukit kelnes ir aš jus paguosiu, ir būsiu geras! Kodėl ne, jeigu vis tiek užmirštat, kas jums prieš savaitę sakyta? Kodėl ne, jeigu po to vėl kaltinsit vienas kitą?
Bakalaurų – balakaurų valdžia, vadovaujama buhalterės, pasakys, ko nusipelnėme, ko šitaip troškome – tai ir turėkim! Tik įdomu: ar ir šitie Katedroj stovės pirmosiose eilėse? Tie išsidažę vyriokai su pėdkelnėm ir aukštakulniais, kurie po to eis patraukt žolytės ir pasivolioti šilkuose? Tie, kurie nugriaus jūsų paminklus, uždraus kalbėt ką galvojat ir įrengs Lukiškių aikštėj partizanų bunkerį šuniukams šikinti?
Žinokit, atėjo numirėlių metas. Jie ateis į mūsų šventyklas, namus ir vaikų kambarius, ir jie stovės pamaldžiai tylėdami Dievo namuose, ir net nueis traškučio, nes jiems tai patinka, o mes pagarbiai patylėsim. Nes žino, kad Jis savo kančioj liko vienas, kad lemiamą valandą visi šventieji išsigando, išsilakstė ir išsižadėjo. Nes žino, kas šeimininkas ir juo pasitiki. Ir žino, kad mes jų bijom.
Dažnai taikliai pasisako ponas Ryšardas M. Įdomu skaityti jo originalias mintis. Teisus jis, ką besakysi, kritikuodamas NS (atskleiskime -Nacionalinį susivienijimą), kurio tekstų autoriai, nors ne visi visada ir ne visada vienodai, tragiškai piešia ne tik mūsų dabartį, bet net ir ateitį. Netgi jeigu jie teisūs, nors teisus tik Dievas, paklauskime-ar tai pakels žmones keisti savo būtį? O jeigu tai beviltiška, jeigu viskas jau prarasta, kam graudintis? „Geriau skęsti „Titanike”griežiant muzikai, o ne dantims. O jeigu vis tik norime trinktelėti per pakaušį ir pažadinti apsnūdusius ar apsvaigusius žmogelius ir tikimės, kad jie atsibus, nusipurtys bei pakeis realybę, kokią išeitį siūlome? Tai nereiškia, kad kiekviena straipsnis turėtų turėti tokią struktūrą: pirmoji dalis-kaip baisiai blogai , antroji-kas dėl to kaltas, trečioji-ką daryti abstrakčiai, o ketvirtoji-kur ateiti ar kitaip kreiptis (tel., el.p., portalas ar miesto aikštė nurodytą dieną ir valandą), bet kur tekstai su bent kokiais tiems apsnūdusiems aiškesniais, suprantamais bei įtikinamais pasiūlymais? Na, gal atsiras ir baltieji metraštininkai. R. M. teisus ir tuo, kad žodžių nepakanka, reikia ir veiksmų. O kai anų nematyti (pasak R. M.), ir tekstuose to negirdėti, belieka … (variantų daug, kiekvienam pagal savo skonį).
Kita vertus, girk negyręs p. Ryšardą, bet jo pasipiktinimas Seimo priimtomis privilegijomis pernelyg didelis, nors tu ką. Minimas LR Konstitucijos 52 str. šiuo atveju nebuvo sulaužytas, nors kažkiek dėl to ir galima diskutuoti, o 29 str. apskritai „ne prie ko”. Priskirti prie naujosios nomenklatūros mokslininkus naivu, ši socialinė grupė nebuvo ir nėra nei nomenklatūroje, nei, deja, elite. Valdžios elite galima rasti kažkiek lyg ir mokslo atstovų, bet ar jais tapę jie tikrai yra moksladirbiais? Koks nors mokslinis laipsnis ar aukštos pareigos visai nereiškia, kad žmogus tikrai buvo ar, tuo labiau, dabar yra mokslo vyras (atsiprašau už seną, kai kurioms moterims nepatiksiantį posakį). Reikėtų žinoti ir tai, kad mokslininkų ir kitų studentus auginančių pedagogų atlyginimai šiandien vidutiniškai yra mažesni negu mokytojų atlyginimai, o nuo sausio 1 d. šalies dirbančiųjų pragyvenimo minimumas bus didesnis negu gauna jauni mokslo atstovai. Beje, iš Vyriausybės (senos) pažadėtų, bet netesėtų, o šios Vyriausybės apskritai atmestų planų 2021 metais padidinti mokslininkų ir a. m-lų dėstytojų atlyginimus liko nulis. Mokytojams, beje, toks padidinimas buvo realizuotas dar rugsėjo 1 d. Kaip matyti, valdžia visai nesistengia „užščiaupti” mokslininkus, o kam stengtis, jeigu jie, išskyrus labai mažą grupelę, visada tylėjo. Liūdna, bet faktas.
Bakalaurai – balakaurai. Pagaliau ir tautos kiršintojas turi kuo pasidžiaugti. Atsirado erdvės jo kuprotam paminklui
Tik straipsnių rašymu situacijos nepakeisit. NS turi pradėti veikti demokratijos pagrindu kuriant link. Gruodžio 15 d. valdantieji, pažaidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 52 str., nutarė padidinti antikonstitucinių privilegijų sumas sovietmečio ir naujai nomenklatūrai – teisėjams, prokurorams ir mokslininkams. Vyksta gėdingas teisėju ir mokslininkų papirkimas, mokant nacionalinio biudžeto lėšomis už paklusnumą ir tylėjimą.
Balsavimas dėl paminėto antikonstitucinio įstatymo (panašai atrodo ir kiti balsavimai), nukreipto atskirties didinimui tarp šalies piliečių, paryškino ir kitą tos pabaisėtinos situacijos pusę – Seime nėra jokios opozicijos. Visi Seimo nariai balsuoja kartu ir vienodai – ir taip vadinami liberalai, ir taip vadinami konservatoriai, ir taip vadinami socdemai, ir taip vadinami valstiečiai, ir net taip vadinami darbiečiai bei tomaševskių chebros atstovai.
Rinkimuose į Seimą kas penkiasdešimtas dalyvaujantis balsavime rinkėjas parėmė NS programa. Tai pakankamai didelis rinkėjų būrys, kuris manau laukė žinios, kad tai nebuvo eilinė rinkiminė apgaulė, o programa bus realizuojama nežiūrint į tai, ar NS bus atstovaujama Seime ar taps ne parlamentinė opozicija. O būdų tam yra daug – ruošti peticijų projektus, reikalauti informacijos ir teikti savo argumentuotą informacija, organizuoti protesto akcijas (galima pandemijos sąlygomis ir per socialinius tinklus), aiškinti savo poziciją visuomenei ir tokių būdu didinti draugų gretas ir tt.
NS dažnai atkreipia piliečių dėmesį į vykstančius Europoje ir pasaulyje globalizacijos procesus, kurių naujai sukurtos partijos jėgomis paveikti nepavyks. Bet NS pajėgi paveikti minėtus procesus Lietuvoje, jeigu prisidės prie demokratijos pagrindu įtvirtinimo siekiant, kad visi galėtume pareikšti savo nuomonė, kad visi LR piliečiai butu įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, lygūs.
Žinomas Vilniaus rašytojas Juozapas Mackevičius pažymėjo, kad rašytojas atsako ne tik už tai, ką parašė, bet ir už tai, ką nutylėjo. Manau, kad tokius pačius įsipareigojimus turi ir politikai. Tylėjimas dabartinėje situacija yra nepaprasti iškalbingas rinkėjams ir pavojingas valstybei.
Gerb.Rtsardai, jus pilnai teisus dabartines padeties vertinime,bet ar galejo zmones per rinkimus remti NS kuris programoje irase -jei ES sugrius ,tai ir Lietuvai galas .Matome ,kad be ES gerai gyvena ir Sveicarija ie Norvegija ,dabar is jos isejo Anglija .O kai del ES tai matyti kad NS nemato kad ES jau suvalge 1 mil. musu zmoniu ,dar suvalgys 1 mil. ir musu vargsei tautelei Amzina + Atilsi.Tik tautine valstybe gali apginti tauta nuo sunaikinimo o ne Sajungos ,o dabrtinej ES mus jau liko tik 2,8 mil o dar neseniai musu buvo 3,7 mil.
Žiauriai… bet tiksliai.