Pagaliau įvyko didysis visos šalies įvykis – raiškiai paskaitytas pakalbėjimas, parašytas pagal nuleistas tezes patarėjų ir sulaižytas metaforomis uždarbiaujančio poeto, sudėliojant pauzes ir intonacinius ženkliukus. Apie didžiulius pasiekimus, vis dar pasitaikančius trūkumus, priešų kėslus ir tai, kas padaryta didvyriškai kovojant.
Iš vienos pusės viskas nuostabu, žavime visą pasaulį, iš kitos – viskas blogai, žmonės bėga nuo to žavesio kaip nuo maro ir karo. Susirūpinti apie viską susirūpinusiu veidu, visi apie tavo rūpestėlius parašys, pakalbės ir rytoj užmirš, ir niekas negalės pasakyti, kad nesusirūpinai.
Viską pasako ne tai, kas sakoma, o apie ką nutylima. Pavojus mažai tautai ištirpti federacinėje-biurokratinėje ES, valstybių ginčai ir mūsų šalies pozicija esminiu tautos išlikimo klausimu? Pasakė, kad stipri Europa reikalinga, tarsi kas galvotų kitaip, o apie tai, kokia ji bus ir kaip mes elgsimės diskusijose dėl savo valstybės ateities – su mumis nekalba ir nuspręs be mūsų. Jei kam neaišku kaip – tokiam jau niekas nebepadės.
Politikos imitacinės sistemos, kurioje viešpatauja partijomis apsigaubusios grupuotės, krizė? Ką jūs, reikia visokeriopai stiprinti partijas ir nieko, nieko nekeisti, tiesiog kalbėti apie atsakomybes ir viskas pasikeis savaime! Ir dar ryžtingu veidu pakalbėti apie pilietinių veiksmų ir net (dėmesio!) protestų reikalingumą, nors visi tokie judesiai realybėje buvo tos pačios ryžtingos kalbėtojos neigiami, naikinami, pašiepiami ir ignoruojami.
Ir vienintelis dalykas, dėl kurio apgailestaujama – kad ištisą dešimtmetį dėl to ne tik nieko nebuvo daroma, bet net nekalbama, nors apie tai, kad žinojo, žino ir tie, kurie klauso, ir ta, kuri kalba, ir ji žino, kad jie žino, ir jie žino, kad ji žino, kad jie žino. Na, bet taip reikia pakalbėti, kaip senais gerais, kai visi irgi taip viską žinodavo.
Dar vienas esminis dalykas – praktiškai nieko prieš valstiečius. Vadinasi, bijo – reiškia turi dėl ko ir bus įdomybių. Dar tik prasidėjo antrasis raundas, treneriai kaip pasiutę mosuoja rankšluoščiais ir kužda į ausį kur smogti. Įsitaisykit patogiai, Show must go on. O viskuo, kuo reikia, pasirūpins specialiosios tarnybos.
Taip, teisingos įžvalgos. Svarbiausia, „show”. Tačiau, tiems, kas stebi show, reikėtų atkreipti dėmesį, kas garsiausiai ploja delniukais., pvz. E. Jakilaičio laidoje. Tai taip pat diagnostika, leidžianti daryti išvadą, kad show bus labai tradicinis ir nuobodus.