Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų. Ši diena primena 1943 m. rugsėjo 23 dieną likviduotą Vilniaus getą, kai dalis šio geto kalinių buvo nužudyti Paneriuose, kita dalis pateko į koncentracijos stovyklas, įkurtas nacių okupuotose teritorijose.
Nuo pirmųjų okupacijos dienų naciai pradėjo rasinių ir politinių priešų žudynes. Pirmosiomis aukomis tapo Ablingos ir Žvaiginių kaimo valsteičiai, kaip įkaitai už sovietų nušautus kelis vokiečius, po to buvo žudomi žydai, komunistai aktyvistai, aktyvūs sovietinės valdžios talkininkai, čigonai ir psichiniai ligoniai. Žiauriausiu genocidu (holokaustu) Lietuvoje laikytinas čigonų (romų) fizinis naikinimas, nes šios tautybės asmenų Lietuvoje nebeliko jau 1942 m. Visoje Europoje buvo išžudyta 500 tūkst. čigonų.
Nei šioks, nei toks siūlymas
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių Manto Adomėno, Gabrieliaus Landsbergio, Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, Andriaus Kubiliaus ir Edmundo Pupinio siūlymas 2019 metus paskelbti Lietuvos Žydų metais, teikiant šiai tautybei išskirtinumą, labiau panašus ne į kokią rimtą kampaniją (gal rinkiminę?), bet į primityvų pritarimą Vanagaitės ir Zurofo postringavimams.
Juk metus skelbiame už ypatingus nuopelnus ar dėl tradicijos (tarmių), buvo holokausto metai – dėl nukentėjusiųjų, o visų žydų negalima garbinti – buvo ir griovusių laisvos Lietuvos pamatus, buvo glaudžiai bendradarbiavusių su sovietais lietuvių tautos budelių, ir su naciais, kai apiplėšinėjo ar siuntė į mirtį ne tik nežydus, bet ir savus gentainius .
Beje, per 25 metus netekome ir beveik trečdalio lietuvių. Kuriuos metus paskelbsime išmirštančios lietuvių tautos metais?..
Jei jau siūloma skelbti tautybių metus pagal genocido santykinį mastą, logiška būtų pirmiau skelbti Čigonų metus.
Siūlymas nelogiškas, prilygstantis pataikavimui išsišokėliams ir politiniam apakimui.
Seniau ir dabar
Iš geros šeimos buvo Laukminiškių k. (Kupiškio apskr.) Jurgis Vosilkavičius, tačiau gal dėl pomėgio velnio lašeliams antros pusės taip ir nesusirado, tėvų ūkį išpardavė, pasiliko nedideliame sklypelyje mažoje gryčiutėje prie vieškelio gyventi. Joje buvo įsirengęs smulkių prekių parduotuvėlę, nebūdamas didelių poreikių, gal iš tokio verslo ir pragyveno, nors tokias prekes žmonės rodžiau pirkdavo iš Pandėlio su savo arkliuku atvykstančio tiesiog į namus Leibuko, kuris atveždavo muilo, adatų, šviežių silkių, o mums vaikams dar ir po saldainiuką duodavo.
Jurgis mėgdavęs skaityti iš kažkur ištrauktą talmudą, rodydavęs turgaus dieną Pandėlio prekybininkams žydams bei sugėrovams. Kai susikivirčijęs su kažkuo Jurgis gerai gavęs lupti, Leibukas jam paaiškinęs: „gavai turbūt už kortas, padaugintą šnapsę ir talmudo aiškinimą“.
Radosi toks panašumas ir šiomis dienomis.
Iš tikinčiųjų teko sužinoti, kad Seimo narys Mantas Adomėnas bažnyčiose Žodžio liturgijos metu skaito Šventojo Rašto ištraukas, o Senasis Testamentas drauge yra ir žydų tautos istorija.
Dar daugiau, – Vanagaitės ir Zurofo postringavimų metu jis pasiūlė 2019-uosius Lietuvoje skelbti Žydų metais! Tarp bendrapartiečių Seimo narų keletas ir pritarėjų radosi. Ar nepanašu, kad TS-LKD rinkiminę kampaniją per Bažnyčią ir žiniasklaidą jau pradėjo?
Prekijus ir muitininkus Kristus iš šventovės išvijo, neišmanėlį Jurgį sugėrovai už raštų aiškinimą išpėrė. Ar už primityvius siūlymus ir veiksmus karjeros labui nevertėtų tuos seimūnus nuo patogių seimo laktų pasiųsti į politikos patvorį?
Stebėkime, iki Seimo rinkimų laiko dar turime.
