Dažnai Rusijos agresinės užmačios pristatomos kaip vienintelė ir išimtinai lemtingai veikianti Lietuvos valstybės griūtį. Tuo kartu pabrėžiama, kad mūsų politinis elitas veikia patikimai idealiai, tik agresyvi valstybė laisvai šienauja Lietuvos protus.
Galima iškart suprasti, kad tie mūsų piliečiai yra tiek istoriškai nesupratingi, kad iškart pasimeta ir kone stiepiasi į komunizmo saulės šalį. Konceptualus klausimas: kas tokiu atveju yra lietuvių galvose, jeigu į jas kažkas gali integruoti išvystyto socializmo idėją.
Ir klausimas antras: ką veikia ir padaro mūsų civilizuotas politinis elitas, kuris atsakingas už piliečių valstybinį solidarumą, kad žmonės išmintingai tikėtų suverenitetu ir neužmirštų kruvinos okupacinės praeities?
Lietuvoje tyliai dingo tautinės mokyklos idėja, Kauno J. Jablonskio gimnazijoje viskas dėstoma angliškai, išmesta istorinė Lietuvių namų Vilniuje svajonė, nugenėtos lituanistikos ir Lietuvos istorijos studijos aukštosiose mokyklose, šventoje Lukiškių aikštėje įrengta šunų pasivaikščiojimo alėja vietoj 22 čia pakartų 1863 metų sukilėlių pagerbimo, Lietuvos prokurorai ir teisėjai legitimavo sovietinę okupaciją, Garliavos kraujas tapo valstybės paslaptimi, rašytojas M. Ivaškevičius, pasipriešinimo kovos pamfleto autorius, gauna nacionalinę premiją, CŽV kalėjimas Antaviliuose su dideliais doleriais tampa čiabūvių lobiu, V. Pociūno žūtis lieka tamsia naktimi, dviguba pilietybė, kaip pirmoji Lietuvos šimtmečio vizija, veda į moralinį ir teisinį chaosą, VSD produktyviai bendrauja su FSB, gyventojų mažėjimas kaip evakuacija, abejojama dėl valstybinės kalbos rašmenų pase rašymo, teikiami 6–7 milijonai eurų dovanų politinėms partijoms už neapmokestinamo politinio verslo organizavimą. indoktrinuojamas naujas tikėjimas – pramogų ir pasilinksmimų industrija veikianti kaip protų narkozė.
Mūsų politinis elitas nemato, neįvertina, net nenutuokia, kaip pastebėjęs Z. Bžežinskis, pasaulio tektoninių tikėjimo, kultūros ir politikos lūžių. Seimas mato ne lūžius ir idėjas, o postus, portfelius ir portfeliukus.
Arkivyskupas L. Bonazzi, Šventojo Sosto apaštalinis nuncijus Lietuvoje, apie Europą pasakęs: „…tai pavargusi visuomenė, kuri nori pasišalinti iš istorijos“.
Imantas Klaninis, latvių kompozitorius: „Kai mes atkūrėme savo nepriklausomybę, turėjome aiškų tikslą – vystytis patys, kurti savo šalį, ko istoriškai negalėjome daryti 50 metų.“
Popiežius Jonas Paulius II: „Net didžiausia Dievo bausmė būtų tik balzamas palyginti su tuo, kas ištiktų žmoniją, jei Rytų ir Vakarų materialistai užgrobtų Pasaulio Valdžią.“
Žanas-Pjer Ševenmanas: „ES savo likimą patikėjo autopilotui.“
Popiežius Pranciškus: „Socialinė ekonominė krizė ir dėl jos išaugęs skurdas kyla iš neoliberalizmo strategijų, kuris laiko pelną ir rinkos dėsnius absoliučiais parametrais, esančiais aukščiau žmonių ir tautų orumo.“
Povilas Gylys yra parašęs knygą „Lietuviai – tauta, kuriai nereikia valstybės?“
Arvydas Šliogeris pasakęs: „Buvau vienas iš tų kvailių, kurie steigė Liberalų partiją. Dabar aš taip ir sakau: buvau kvailys!“
Rimvydas Valatka: „Globali Lietuva – tas pats, kas sveikas širdininkas po trijų infarktų.“
„Naujasis Europos naratyvas“, aprobuotas ES institucijų: „Renesansą ir kosmopolitizmą laikome dviem kultūriniais idealais, kurie gyvybiškai svarbūs šiandienos ir rytdienos Europai.“
Taigi, Rusijos minkštosios galios yra niekis palyginti su mūsų politinio elito savanoriškomis minkštomis aktyviomis nacionalinės valstybės revizavimo vizijomis prarandant istorinę atmintį ir tampant markurtais, neturinčiais savigarbos ir išdidumo, kaip sakydavo suvalkiečiai, suvokia vienu kaklu be galvos ir šaukia „Kad Lietuvai būtų geriau!“ Patikėkite.
Šitame šventame tekste parsidavėlis kosmopolitizatorius valatka, kad jį kur velniai, visai be reikalo paminėtas, gadina bendrą įspūdį. Net ir ką tas šunsnukis bepasakytų, neverta juo gadinti teksto.