ATVIRAS LAIŠKAS KARDINOLUI S. TAMKEVIČIUI, VYSKUPUI J. KAUNECKUI, KUNIGUI R. GRIGUI, s. NIJOLEI SADŪNAITEI IR KITIEMS IKI ŠIOL NESUPRANTANTIEMS TARYBŲ LIETUVOS ISTORINĖS TIKROVĖS ŽAVESIO
Šie ir kai kurie kiti Jus palaikantys asmenys iki 1990 metų nesuvokė Tarybų Lietuvos gerovės ir demokratijos. Užtat Tarybų Lietuvos atitinkamos institucijos teisiniu pagrindu jus labai humaniškai bandė aiškinti ir pamokė, kad savo klaidinimais negadintumėte šviesaus tarybinio prestižo supuvusiame kapitalistiniame pasaulyje. Jūs ir po Kovo 11-osios nieko nesupratote. Ilgai nesupratau ir aš, o kad tuo įsitikinti teko kreiptis į teisėsaugą, kad nustatytų jog Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos leidimas buvo ištisai Tarybų Lietuvos juodinimas.
Prisipažinsiu, kad ir aš 1956 metais, kai man buvo 20 metų ir buvau studentas, turėjau pokalbį su KGB papulkininkiu Nachmanu Dušanskiu. Jis man argumentuotai aiškino kaip aš nesuprantu Tarybų valdžios tobulumo, buržuazinės Lietuvos baisumo, Vengrijos kontrrevoliucijos klaikumo ir kitų elementariai matomų dalykų ir kad demokratiška Tarybų valdžia atėjo negrįžtamai visiems laikams. Gal dar ir dabar abejočiau ir svyruočiau jeigu ne dabartinė prokuratūra ir teismai, kurie sustatė viską į tvarkingą eilę pagal veikiančias teisės normas. Kai kurias pacituosime.
Šiuo metu prieš pradėdamas eiti pareigas, teisėjas prisiekia: ,,/…/ būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus /…/“. Suprantama, praleistas žodžiai ,,Tarybų Lietuvos įstatymus“. Juk kaip Rusija yra SSSR perėmėja, taip, logiškai, Lietuvos Respublika yra Tarybų Lietuvos perėmėja.
Teismų įstatymo 33 straipsnio ,,Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai“ 1 dalyje nurodoma: ,,Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, /…/“ Praleista ,,Tarybų Lietuvos įstatymais“.
Mūsų prokurorai ir teisėjai sumanūs, viską patikslino savo verdikatuose nurodydami Tarybų Lietuvos teisės nuostatas Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos nagrinėjamoje byloje. Ir visiškai nepamatuotas priekaišta, kad teisėjai pažeidžia Teismų įstatymo 33 straipsnį naudodamas LTSR normas.
Prokuroras Gedvydas Vaivada savo 2018-03-26 nutarime teigia:
,,/…/ veiksmai, atlikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nenustačius jokio piktnaudžiavimo ar vykdymo okupacinės valdžios ir jos represinių organų nurodymų, pagrįstų tam tikromis metodikomis ar instrukcijomis, negali būti vertinami kaip nukentėjusių persekiojimas dėl politinių – religinių motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė.“ (70 psl.).
,,Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji būtų nuteisti karinių tribunolų ar karo lauko teismų, kuriuose nebūtų buvę galimybė turėti teisės į gynybą, išsakyti savo poziciją ir neturėti gynėjo. Lietuvos okupacijos metu visi teisiami asmenys turėjo tokias pačias procesines garantijas, kokios buvo numatytos tuo metu galiojusiame Baudžiamojo proceso kodekse.“ (72 psl.).
Buvo griežtai laikytasi Tarybų Lietuvos įstatymų, t. y. socialistinio teisėtumo.
Prokuroras Eugenijus Papučka savo 2018-06-05 nutarime nurodo:
,,Izoliuoti nusikaltimai nepatenka į nusikaltimų žmoniškumui sąvoką.“ (4 psl.).
,,Pažymėtina, kad kankinimu nepripažįstamas skausmas ar kančios, kurios atsiranda dėl teisėtų sankcijų ar yra tų sankcijų neatskiriama dalis.“ (5 psl.). Viskas gi teisėta.,,/…/ veiksmai, atlikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nenustačius jokių piktnaudžiavimo ar vykdymo okupacinės valdžios ir jos represinių organų nurodymų, pagrįstų tam tikromis metodikomis ar instrukcijomis, negali būti vertinami kaip nukentėjusiųjų persekiojimas dėl politinių-religinių motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė.“ (6 psl.).
Valdas Bugelevičius, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, 2018-07-12 nutartyje užrašo:
,,/…/ baudžiamosios teisės prasme tardymo (šiuo metu ikiteisminio tyrimo) veiksmai patys savaime nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei kelti juos atlikusių pareigūnų atžvilgiu, kadangi procesiniai tyrimo veiksmai buvo numatyti tuo metu galiojusiame Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo proceso kodekse.“ (4 psl.).
Viskas pagal kodeksą!
,,Šioje gi baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog asmenys, gaminę ir platinę religinio – politinio turinio leidinį ,,Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika“, ar prie šios veiklos prisidėję, buvo teisiami ir nubausti kriminalinėmis bausmėmis be nepriklausomo ir nešališko teismo sprendimo ar be gynybos garantijų teisme.“
Absoliučiai visada nešališkas Tarybų Lietuvos teismas!
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė 2018-08-06 neskundžiamoje nutarties 19 punkte nurodo:
,,/…/ asmenys, tuo metu dirbę Valstybės saugumo komitete, prokuratūroje, teismuose, laikydamiesi tuo laikmečiu galiojusių įstatymų reikalavimų ir vykdydami procesinius tardymo veiksmus su nukentėjusiaisiais, negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal šiuo metu galiojančio baudžiamojo įstatymo straipsnius už nusikaltimus žmoniškumui.“
Juk tai nėra nusikaltimas žmoniškumui!
Teisėja 20 nutarties punkte patikslina:
,,/…/ procesiniai tyrimo veiksmai buvo numatyti tuo metu galiojusiame Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo proceso kodekse.“
Anuo metu aš nesupratau N. Dušanskio išminties. Ačiū, kad šiandien atstatė tiesą nurodyti prokurorai ir teisėjai. Geriau vėliau, negu niekada. O aš, kaip lengvatikis, atsiprašau, kad prisidėjau prie bandymo pažeminti teismo, teisėjų ir prokurorų autoritetą, orumą ir garbę.
Reabilitacijai, dėl viso to su nuteistais kardinolu S. Tamkevičiumi, vyskupu J. Kaunecku, seserimi N. Sadūnaite, kunigu R. Grigu ir kitais įsipareigoju nesisveikinti, nes jie iki šiol nesuprato, kad buvo humaniškai legitimaus Tarybų Lietuvos teismo pamatuotai įvertinti, o man senieji LTSR ir naujieji verdiktai paskelbti Lietuvos Respublikos vardu yra neužmirštami, priimtini ir nemažiau šventi už visas šventas Indijos karves kartu sudėjus.
Iš tikro, – kas juos paskyrė teisėjauti Laisvojoje Lietuvoje?? Kokia gėda Lietuvos Respublikos teisėsaugai?/
Sunku net pagalvoti. Tokie galvažudžiai bet ką nuteis pagal ltsr įstatymus,
Kada, daug nukentėjęs nuo budelių prisidengusių tardytojų uniformomis ir teisėjų mantijomis bei tuometiniais „įstatymais, Algirdas su humoru ir sarkazmu rašo apie dabartinių, o iš esmės tų pačių, teisėjų tyčiojimąsi iš rezistentų, disidentų ir kitų nukentėjusių nuo okupacijos ir jos „įstatymų”, tai reiškia tik viena, kad visos kitos priemonės pasiekti, kad Lietuvoje galiotų Lietuvos respublikos įstatymai, yra išsemtos. Išsemtos, nes puikiai žinau kiek gerb. Algirdas yra įdėjęs jėgų, laiko ir kantrybės, kad ltsr įstatymai Lietuvs respublikoje negaliotų.
Sveiku protu nesuvokiama, kaip gali Nepriklausomos LIETUVOS teisėjai gėrėtis tarybų Lietuvos istorinės tikrovės žavesiu: į kurį įeina begalės nekaltų žmonių trėmimai, kankinimai kalėjimuose ir lageriuose bei žiaurūs tardymai prieš nuteisimą be jokio pagrindo, šeimų išardymas ( vaikai likę be tėvų ir mamų, žmonos be vyrų), turto nusavinimas ir t.t.!!!
Kaip šitie žmonės dar sėdi teisėjų vietose? Kas iš viso leidžia jiems gyventi Lietuvoje?