A. Juozaitis tąsyk taip pasakė, ar kitaip pasakė, ar kitaip suprato. Buvo toks fonas, gerai, blogai ar vidutiniškai, pavojingas, grėsmingas, sunkiai nuspėjamas.
Po Žalgirio mūšio šiandien visi gudrūs mokyti kaip reikėjo daryti. Jau istorija. Bet jis liko suverenios valstybės vizijos erdvėje.
O kokiuose socializmo krūmuose ar medžiuose buvo šiandieniniai kandidatai, kai A. Juozaitis okupacinėje erdvėje Vilniuje išdrįso kalbėti apie Lietuvos laisvę budriai sekant visagalei KGB rankai? Šiandieniniai oponentai rauda: ką pasakė A. Juozaitis nepriklausomybės pradžioje.
Geriau paklausti – kas liko iš daugelio nepriklausomybės pradininkų šūkių. Kas šiandien liko iš konservatorių suvereniteto idėjos ir Lietuvos žemės išpardavimo užsieniečiams?
Ką reiškia Garliava, ČŽV kalėjimai, dviguba pilietybė, V. Pociūno žūtis, tautinė mokykla, vietoj Vyčio Lukiškių aikštėje – šunų pasivaikščiojimo alėja, M. Ivaškevičiui skiriama Nacionalinė premija už cinišką išsityčiojimą iš pasipriešinimo okupacijai asmenų ir idėjos?
O kas šiandien iš biudžetinių partijų siekių turi Lietuvos viziją?
Ginčijamasi ne dėl istorinės esmės, pamokų, bet dėl ūkinių detalių, ne dėl Lietuvos valstybės vizijos globaliame pasaulyje tarytum viskas eina kaip sviestu patepta.
Šimtmečio proga valdžios buvo paskelbta Lietuvos prolegomena: „Įkvėpti ateities!“ Būtent ne himno „iš praeities“, o naujai – iš ateities be aiškiai, konkrečiai apibrėžtos 1918 metų dvasios vizijos.
Prezidentas V. Adamkus mėgdavo sakyti – turime žengti pirmyn! O kas už posūkio, už kelmo, vilkduobės, prie šiandieninės pelkės kranto?
Per drimelį laikomas žmogus bėga iš Lietuvos. Lietuvai prezidento reikia ne gero buhalterio, finansininko, statybininko ar gydytojo, o guldančio galvą už Lietuvą, ne gražiai kalbančio ir žadančio rojų, o turinčio aiškų suvereniteto įdirbį ir siekį, suvokiančio, kad šiandieninė pasaulio civilizacija yra krizėje ir išlikti savimi galime tik savo savigarba, išdidumu ir jėga, o ne supermonopolijų valdomos galingos šalies nurodymu ir supratimu.
Jeigu per naujos nepriklausomybės metus dėl išbrauktų 4 tūkstančiai kaimų pavadinimų jiems nenukrinta ašara, jeigu nekalba, tyli, kad Lietuva traukiasi kaip Šagrenės oda, visi blizgučiai ir dideli pinigai liks apgaulės miražu toliau kaupti naudą tik sau per portfelius, portfeliukus, postus ir postelius ir užmirštą Sąjūdžio laikų užrašą prie LKP CK būstinės dabartiniame V. Kudirkos skvere: „Lietuva be suvereniteto – Lietuva be ateities“.
Pagalvokime, kuris pretendentas tai savo programoje įvardina kaip klausimą Nr. 1?
Leidinys Sambūris „Lietuva yra Čia
Algirdai, jokių CžV kalėjimų LT nebuvo!!!