Ar gali TS-LKD nariai aiškinti rinkėjams, jog Partija, griaunanti Lietuvos valstybę, iš tikrųjų saugo, puoselėja ją ir gina?
Klausimas nelengvas. Dėl to sunku apsispręsti Seimo nariams Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščioniams demokratams P. Saudargui, L. Kasčiūnui, A. Ažubaliui, V.Aleknaitei-Abramikienei, J.Urbanavičiui, A.Čepononiui, K.Starkevičiui, A.Pociui, V. Rakučiui, A. Strelčiūnui, I. Haasei, A. Matului ir J. Gudauskui. Jie negali atsakyti patys sau į klausimą: ar tarnaudami šiai Partijai jie griauna Lietuvos valstybę, ar puoselėja ir gina ją?
Sakysite, jų kaltinti Lietuvos valstybės naikinimu negalima. Mat jie grumiasi Seime ir mūru stoja už lietuvių valstybinę kalbą, už vyro ir moters santuoką, už prigimtinę šeimą ir šioje kovoje ne kartą pelnė šlovę?
Tačiau grumiasi kieno gretose ir prieš ką (regis ir „valstiečiai“ tą patį gina)?
Iš tiesų, galima pavydėti šiems kovotojams jėgos ir atkaklumo, grumiantis savųjų gretose dėl krikščioniškųjjų vertybių ir valstybės suvereniteto naikinimo.
Lengvai gal ir nepastebėsi kartėlio jų akyse dėl griaunamos Tėvynės, bet akivaizdu, kad šis kartėlis glūdi kažkur giliai jų širdyse ir galbūt kažkada, esant palankioms istorinėms aplinkybėms, prasiverš su visa tūžmastimi (o gal ir neprasiverš).
Sako, būdami tarnystėje šiai Partijai ir gindami krikščioniškąsias vertybes jie nebūtinai pritaria Partijos veiksmams ir programai dėl migrantų, dėl valstybinio lietuvių kalbos statuso ribojimo, nors, kai kas sako, jog užkulisiuose viskas suderinta.
Jie teigia nebūtinai sutinkantys su Partijos valia (žinoma, šito niekas nežino). Galimas dalykas, šie valdžios vyrai ir moteris labai kenčia – tikrai niekas nežino, kas dedasi jų širdyse.
O jose, matyt, dedasi negeri dalykai. Krikščioniškojo TS-LKD sparno atstovai pašiurpę mato, kaip jų Partija darko lietuvių kalbos abėcėlę, naikina valstybinį lietuvių kalbos statusą, leidžia asmenvardžius Lietuvos valstybės pasuose rašyti užsienio kalbomis, leidžia griauti Lietuvos laisvės kovų didvyrių paminklus, viešai per nacionalinį transliuotoją šmeižti Lietuvos partizaninio judėjimo genocido aukas.
Nūnai Civilinės sąjungos įstatymu nusprendė įteisinti vienalytes santuokas, nors tai akivaizdžiai prieštarauja konstitucinei šeimos sampratai. Svarbiausia, kad tokioms santuokoms nepritaria beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų ir Lietuvos katalikų bažnyčią, kurios krikščioniškąsias vertybes deklaruoja minėti Seimo nariai.
O ką daryti? Juk su monstru nepakovosi!
Tarnaudami Partijai minėti vyrai ir moteris priversti slėpti savo sužeistas širdis. Juk kiek pasiaukojimo Tėvynei reikia, kad visa tai nuslėptumei! Kiek valios ir ištvermės reikia, kad ranka rankon su savaisiais spardytumei konstitucines vertybes, tyčiotumeis iš beteisių vargo spaudžiamų žmonelių, regint, kaip savi bičiuliai šiems neria nepriklausomų elektros tiekėjų kilpą ant kaklo. Juk nelengva darbuotis taip, kad savųjų nepapiktintumei, o dar geriau, kad jie to net nepastebėtų. Visa tai vardan krikščioniškųjų vertybių…
Nors manau, gal nebevarkite, neklūpėkite ir nebeslėpkite savo kančios. Pakelkite galvas, išsitieskite nuo pažeminimo. Tauta jums atleis, kad silpnumo akimirkomis pabūgote ir laidėte akmenis kartu su savųjų gauja į vargšus ir kenčiančius.
Nebeklūpėsite, atsistokite! Žmonės tikrai patikės jumis, kad mylite mūsų Tėvynę, kad jūs tikrai esate krikščionys demokratai.
Vaje, kokie gražūs ponai ir kiek jų daug! Tik, kas jų gražiose galvose?
Gal taikos, gailestingumo, teisingumo ir tiesos savybės jų galvose susiduria ir kovoja viena su kita? Gal šios keturios kategorijos valdo juos vienu metu arba pakaitomis ir kovoja juose – taip smarkiai, kad sveikas protas negali jų sudėlioti į vietas ir surasti bendro absoliutaus sutarimo? Kaip begalvosi, šios savybės kiekviename iš jų turėtų pasireišti skirtingu mastu. Nereikia jokių sąmokslo teorijų! Per savybes jais manipuliuoja ir valdo tos jėgos, kurioms jie atiduoda savo energiją. Jeigu šie ponai mano, kad šiuo metu visas jėgas reikia skirti gailestingumui, tai neišvengiamai nukenčia teisingumas ir tiesa, o taika miršta pirmutinė.
Bet visiems gera žinia yra ta, kad Energijos Tvermės Dėsnis veikia net socialiniuose santykiuose. Kur norime MES, ten ir nukreipiame savo energiją: taikos, gailestingumo, teisingumo ir tiesos savybėms puoselėti. Nors visi esame gražūs ir savaip teisūs, bet išmintis gimsta tik sukūrus pusiausvyrą tarp aukščiau išvardintų savybių.
Na tik nereikia juokinti. Apgailėtina filosofija.
Visiškai pritariu autoriui. Apsišaukėliškos „TS” laikysena jau peržengė visas ribas ir tapo Lietuvos išdavikų sambūriu. Todėl taurių politikų buvimas jame yra nepateisinamas. Tiesa, galima priminti, kad buvo Lietuvos patriotų net TSKP nariais, bet tai jiems buvo gal ir vienintelė galimybė padėti išsaugoti Lietuvą. Bet dabar situacija yra visiškai kita ir tokios”konspiracijos” nebereikia.
Jei partijos galva apipuvusi, tai ir visas kūnas toks pat. Gali neapsimetinėti, kad jie esą kitaip mąstantys, Tauta niekada nepatikės, tik pereis į kitą gatvės pusę pamačiusi tokį „kitaip galvojantį” nei partijos „elitas”. Save gerbiantis ir orus žmogus niekada nebus vienoje valtyje su Tautos naikintojais. NIEKADA. Joks euras bejėgis, kad ir kaip gražiai šoktų kadrilį aplink jo nosį. Nes toks žmogus išmano, kas yra GARBĖ ir eina tik paskui ją. O šitie ponai yra dviveidžiai. Juk užkulisiuose jau dėl visko susitarta, todėl partija jiems ir leidžia „kitaip mąstyti”, pastrapalioti Tautai rodant, kad ta jų partija yra tikri demokratai: vyrauja nuomonių įvairovė, bet linija išlieka viena- vieningai plėšti TAUTĄ. Puikus, įtaigus, smirdančius politinius užkulisius atidengiantis straipsnis. Ačiū gerbiamam A. Lauciui. Netylėkite, rašykite dar daugiau.
Pasirašau po kiekvienu jūsų žodžiu pone, Kazimierai. Ačiū jums.