Autorė yra Nacionalinio susivienijimo narė
Ir šis smūgis galutinai partrenks mūsų šalį taip, kad ji niekada nebeatsistos, nes elektra, dujomis naudojasi kiekviena šeima ir kiekvienas žmogus; pabandyk be jų išlikti, nesusirgti, gyvendamas rūsčios žiemos gniaužtuose.
Gegužės 19 d. Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje vyko vieša protesto akcija, kurią surengė Nacionalinis susivienijimas. Po išsamaus gerbiamo Almanto Stankūno pranešimo susidarė įspūdis, kad mūsų valdžia gyvena ne šiame pasaulyje, ne su savo Tauta, kad ji visiškai neturi jokio supratimo, kas YRA TAUTA ir kas yra rūpestis dėl jos gerovės ir jos išlikimo kaip tauta. Tai valdžia, kuri pasiėmė giltinės dalgį ir…šmaukšt! per Tautos valstybingumą: per jos kalbą, kultūrą ir istoriją. Šmaukšt! per žmonių geresnį gyvenimą, šmaukšt! per jų paprastą gyvenimo džiaugsmą ir jų sveikatą, šmaukšt! per jų išlikimą ir jų žmogišką orumą, šmaukšt! per šeimą, tarytum jie patys ne iš šeimos atėję…O kiek jau buvo tokių “šmaukšt”?! Ir kas dar laukia Tautos artimoje ateityje, kai kiekvieną dieną jai tenka susidurti su tuo valdžios beatodairišku, neapgalvotu “šmaukšt”! O gal apgalvotu? Visko gali būti…
Prisiminiau, kaip aiškinamas žodžių “tauta” ir “manta” atsiradimas. Kai po kautynių su įsiveržėliais į mūsų šalį, susėdę ratu kariūnai dalindavosi jų paliktus žirgus, ginklus ir kitą mantą, prieš save dėdavo daiktus ir sakydavo: tau- ta (dalis), man- ta (dalis). Tad šiandien turime žodžius “tauta” ir “manta”.
Žiūrint į tuos ydingus ir negarbingus valdžios sprendimus “liberalizuoti” elektros tiekimo rinką, klausantis jų įžūlių varvenimų, graudenimų ir vaikiškų pasiaiškinimų, kad esant “laisvai rinkai” valstybė to proceso negalinti (reikia suprasti: dėl tam tikrų sąlygų nenorinti stengtis) kontroliuoti, žiūrint į tas nuostabiai gudriai tarpininkams sudarytas sąlygas nevaržomai didinti elektros kainas už borto išmetant visus vartotojus be teisės sužinoti, kaip kils kainos, kokios bus stabilios garantijos, kas jų laukia artimoje ateityje- nieko kito nebelieka galvoti, kad ėmė ir ratu susėdo grobio ištroškę energetikos sektoriaus perpardavinėtojai kartu su Seimo ir vyriausybės nariais, ir dalindamiesi vienas kitam sakė: tau- ta dalis, o man-ta dalis. Kitaip protu nesuvokiama, kad taip būtų galima atvirai nekęsti savo Tautos.
Šiandien kai kurie pinigų turi kaip šieno (jeigu sąžiningai uždirbta- puiku), bet įsigytas auksas ir sidabras nesuteikia džiaugsmo dėl labai paprastos priežasties: mat daiktuose, blizgesy nėra energijos. Variklis žmoguje pradeda suktis ir gaminti gyvenimo džiaugsmą bei sveikatą, kai žmogus tarnauja silpnesniam ir Tėvynei, kai jis galvoja apie jos švytinčią ateitį, nes ten gyvens jo ainiai. Tik tada. Tai turėtų prisiminti visi godieji, visi gudrieji ir “pateptieji”: apiplėšęs savo šalį, apiplėši pats save ir ainių ateitį.
O dabar svarbiausia. Romos imperatoriaus Tiberijaus (42 m. pr.Kr.- 37 m. po Kr.) vietininkas vienoje provincijoje pasiūlė padidinti mokesčius. Tiberijus jam nusiuntė tokį atsakymą: “Geras piemuo kerpa avių vilną, o blogas piemuo nukerpa vilną ir dar nudiria joms kailį”.
Lietuvos valdžia Tautai jau anksčiau nudyrė kailį, ir dabar ji stovi visai nebejautri savo būsimiems nepakeliamiems vargams. Ką valdžia darys, kai nebebus diriamųjų? Kai avys liks ne tik be kailio, bet ir sulaužytais kaulais? Tautos pasyvumas ir jos neveika, kai ji taip siaubingai iš visų pusių stekenama, nežada nieko gero Tėvynės ateičiai ir jos išlikimui. Nejaugi žudikas Slavinas buvo šiokiu tokiu pranašu, sakydamas: “Lietuva bus, tik be lietuvių”? Atrodo, kad jau trisdešimt metų einama šiuo pražūtingu keliu.
Akcijai pasirinkta vieta buvo prie Prezidentūros. Nors Prezidento nebuvo (nuleista Prezidento vėliava), tikėkimės, kad NS Kreipimąsi Jis perskaitys. Prezidentas liko vienintelė Tautos viltis, nes kito ramsčio ji nebeturi. Norisi tikėti, kad laimės blaivus protas ir tam blogam piemeniui- poniai Šimonytei, visam Seimui ir Seimo pirmininkei Čmilytei (kuri taip džiaugiasi, kad Seimas puikiai tvarkosi), kaip tas protingas imperatorius Tiberijus, Prezidentas nusiųs panašų laišką, kad jie susiprotėtų ir atsitokėtų, ką daro. Juk turi būti įžūlumui, o gal ir nemokšiškumui nors šiokios tokios ribos.
Kai infliacija pati didžiausia Europos Sąjungoje, kai tautiečių skurdas toks, jog nebėra kur leistis žemiau, kai atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų jau brėžiama raudona linija, kai po skandalo su Kinija tūkstančiai žmonių neteko darbo, kai švietimas ir medicina pačioje duobėje, sakyti, jog vyriausybė ir Seimas puikiai dirba, yra daugiau negu apgailėtina ir tikrai putiniška. Tai – baisus melas. Tauta nėra kvaila, ji yra protinga, tad, mieli ponai, nesidangstydami pernykščiais lapais, pasiraitykite rankoves ir gelbėkite Tautą nuo tų kelių slidžių tarpininkų, kurie nusiteikę nevaržomai didinti elektros kainas ir tokiu būdu palikti Tautą be jokios vilties kada nors žmoniškiau gyventi.
Nesudarykite su tais apsukriais “berniukais” jokių, Tautą žudančių, sandorių, nes ant jūsų visų kris nenuplaunama dėmė ir Tautos neapykanta. Pasiliekame viltyje- vienintelėje gėrybėje, kad viską imsite ir peržiūrėsite Tautos labui, nes kitų būdų tikrai yra.
Visiškai tiksliai ir teisingai pasakyta. Beje, ir trauktis nebėra kur. Reikia susitelkti ir pakilti, nes netramdomas nedorėlis niekada nebus sotus. Tvirtai palaikykime susivienijimą ir „Poziciją”. Abejingumas ir laukimas šiuo atveju yra perdaug pavojingi ir tautai, ir Valstybei.