Gintaras Jakavonis, pozicija.org apžvalgininkas
Buvusi mokytoja, Nacionalinio susivienijimo narė Alina Laučienė tampa viena ryškiausių asmenybių viešojoje erdvėje, jos byla atkreipia visuomenės dėmesį ir kelia diskusijas apie saviraiškos laisvę bei tautinės tapatybės apsaugą.
Neapykantos kurstymu kaltinama moteris susilaukia ne tik teisinio persekiojimo, bet ir palaikymo iš tam tikrų visuomenės sluoksnių, matydami ją kaip lietuviškumo gynėją.
Beveik prieš porą metų Alina paskelbė straipsnį pavadinimu „Lietuvi, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“. Jame išreiškė pasipiktinimą kitakalbių elgesiu valstybinės lietuvių kalbos atžvilgiu.
Ji rašė: „Girdžiu aštuoniolikinę rusų moksleivę rusiškai draugei sakant: „Man ta lietuvių kalba dzin, dzin, dzin! Aš laiminga, kad nemoku nė vieno lietuviško žodžio!“ „Aptarnavimo srityje, prasidėjus karui Ukrainoje, suklestėjo baisi antikultūra. Juk visi turėjome pastebėti, kad net mūsų kitatautės pardavėjos, dar visai neseniai buvusios tokios mandagios ir mielos, pasidarė šiurkščios ir tingios pasakyti „Prašom“.
Aliną policijai apskundė privačios detektyvų kontoros vadovas Olegas Rimanas ir TS-LKD globotinis, buvęs Gabrieliaus Landsbergio patarėjas, šiuo metu Vilniaus m. savivaldybėje dirbantis britas Mark Adam Harold – tas pats, kurio bylą už viešą Lietuvos keiksnojimą socialiniame tinkle „Fuck you Lithuania“ (psu tave Lietuvą) išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas nusprendęs, kad viešai vartodamas keiksmažodžius M. A. Harold pažeidė politiko elgesio ir etikos reikalavimus.
Nepaisant, kad vienu atveju Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė bylą šalčininkiečiams Genadijaui Rogač ir Pavelui Ivaško dėl viešų išpuolių prieš Lietuvos visuomenę ir valstybę, kai šie du sėbrai nešvankiais žodžiais plūdo lietuvius ir Lietuvą, vadindami pederastais, tyčiojosi iš ukrainiečių, sakė norintys iššaudyti Seimą ir tik laukia, kada Lietuvą užims Rusijos kariuomenė, Aliną, kuri ėmė viešai ginti konstitucinę teisę į valstybinę lietuvių kalbą, buvo nuspręsta pasodinti į teisiamųjų suolą.
Į pirmąjį teismo posėdį atėjo apie 30 žiūrovų. Antrajame jau dalyvavo virš penkiasdešimties.
Pagrindinis bylos objektas – A. Laučienės straipsnis „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“, paskelbtas 2023 m. liepos 6 d. Publikacijoje akcentuojama lietuvių kalbos padėtis ir tariama grėsmė, kylanti iš augančio kitataučių skaičiaus.
Autorė reiškia susirūpinimą dėl to, kad Vilniuje dominuoja ne lietuvių, o slaviška kalba. Ji taip pat kritikuoja kai kuriuos tautiečius, kurie, pasak jos, pernelyg nuolankiai prisitaiko prie atvykėlių kalbų ir papročių.
A. Laučienė neigė bet kokius neapykantos kurstymo kaltinimus tvirtindama, kad jos straipsnio tikslas buvo atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos situaciją Lietuvoje. Pasak jos, lietuvių kalba – esminis tautos identiteto pagrindas, ir jos menkinimas yra pavojingas nacionaliniam saugumui.
„Džiaugiuosi, kad stoviu ne dėl savo asmeninių reikalų, o ginu Tėvynės ir lietuvių kalbos reikalus. Anksčiau ar vėliau kitas patriotas ar patriotė būtų prabilę apie tai, kas jau seniai yra vieša paslaptis“, – sakė A. Laučienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad jos kova nėra nukreipta prieš kokią nors tautinę grupę. „Man nesvarbu, kokios tautybės žmonės gyvena Lietuvoje, svarbu, ar jie lojalūs Lietuvos valstybei, ar laikosi jos įstatymų“, – tvirtino ji.
Teisme daugeliui susidarė įspūdis, kad teisiamųjų suole atsidūrė ne pedagogė Alina Laučienė, o visi salėje esantys, visa Lietuva su savo konstitucine teise kurti nuosavą valstybę ir turėti valstybinę lietuvių kalbą.
Ekspertai, vertinę publikacijos turinį, pripažino, kad tam tikros frazės gali būti traktuojamos kaip tautinės grupės žeminimas, tačiau nepakanka duomenų tam, kad būtų aiškiai pripažintas neapykantos kurstymas.
Vykstant liudytojų apklausai, kaltinamoji mokytoja paklausė skundą parašiusio M. A. Harold, kodėl jis taip nemėgsta Lietuvos. Kodėl socialiniame tinkle jis paskelbė visuomenę papiktinusį šūkį „Fuck you Lithuania“. Ir net neatsiprašė už tokį Lietuvos valstybės pažeminimą.
Priminė jam, kad Vilniaus apygardos teismas pripažino jo keiksmažodžius neetiškais, šiurkščiai pažeidžiančiais politiko elgesio ir etikos reikalavimus.
Mokytoja, klausė, ar skundas prieš ją nėra asmeninių sąskaitų suvedinėjimas su Lietuvos visuomene?
M. Harold dievagojosi, jog taip nėra. Jis neva tik bijo, kad valdžioje neliktų vien grynakraujai lietuviai.
Mokytoja klausinėjo ekspertę, kodėl ji teigianti, esą autorė parašiusi, jog kitos nei lietuvių tautybės asmenys neturėtų užimti jokių pareigų, susijusių su valstybės valdymu? Kodėl ji parašiusi, kad tokias pareigas gali užimti tik grynakraujai lietuviai? Kurioje teksto vietoje, ar kurioje eilutėje yra taip parašyta? – klausė mokytoja.
Ekspertė nerišliai mėgino išsisukinėti.
Tuomet Alina paklausė, kodėl ekspertinėje išvadoje parašyta, jog straipsnyje yra „akcentuojama skirtis tarp lietuvių ir kitų tautų atstovų, lietuvius įvardijat kaip „šeimininkus“. Konstitucijos 2 straipsnis skelbia, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai, t. y. lietuvių tautai. O Konstitucijos 14 straipsnyje yra nurodyta, kad Valstybinė kalba yra lietuvių kalba.
„Paaiškinkite, kas yra lietuvių tauta Lietuvoje? Ar ji yra šeimininkė, ar tokia nėra? Ar jūs savo išvadose reiškiate dėl to abejones?“ – klausė Alina.
Ekspertė ir vėl mėgino išsisukinėti, aiškindama, girdi šeimininkas turi ne taip elgtis, o elgtis reikia kitaip…
Iš viso sprendžiant byla patyrė netikėtą posūkį. Dėl to Generalinė prokuratūra nusprendė kreiptis į teismą su prašymu grąžinti bylą papildomam tyrimui. Prokuroro Dariaus Čapliko teigimu, atlikus bylos patikrinimą kilo abejonių, ar kaltinamasis aktas atitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, atsižvelgusi į patikrinimo išvadas, nurodė pradėti vidaus tyrimą bei pavesti Baudžiamojo persekiojimo departamentui palaikyti valstybinį kaltinimą teisme.
Kovo 17 dieną teisme bus sprendžiamas klausimas, ar atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Pati kaltinamoji pasiryžusi eiti iki galo ir sulaukti baudžiamojo nuosprendžio. Sako: tegu Lietuva mato ir sprendžia, kas čia yra teisiamas – ji ar Lietuvos valstybė?
A. Laučienės byla sulaukė plataus atgarsio visuomenėje. Vieni mano, kad ji persekiojama dėl savo pažiūrų ir tampa lietuvybės gynimo simboliu, kiti – kad jos retorika per drąsi.
Kol kas neaišku, kokia bus bylos baigtis, tačiau jau dabar ji tampa svarbiu precedentu, susijusiu su saviraiškos laisve, tautine tapatybe ir teisėsaugos institucijų veikla Lietuvoje.
Primename, kad žmonės labai jautriai atsiliepia į kvietimą remti aukomis persekiojamą pedagogę A. Laučienę. Aukos pervedamos į Lietuvos žmogaus teisių asociacijos sąskaitą LT637044060001139296. Skirdami paramą nurodo, kad ji skiriama Alinai Laučienei remti.
