Energetikos ministras Danius Kreivys ir Vyriausybė tiesiog pavydėtinai nuosekliai rūpinasi, kad vartotojai nemokėtų mažiau už elektrą ir kad kuo didesnius pelnus uždirbtų elektros tiekėjai.
Kalba vienaip, o darbai duoda priešingą rezultatą.
Štai ES savo reglamentu numatė, kad pigių elektros gamintojų pardavimo kaina gali būti apribota iki 180 eur/MWh. Bet pasirodo, kad ši riba gali būti dar žemesnė. Tarkim Nyderlandai nustatė 130 EUR/MWh kainos lubas.
Žinant realias vėjo ir saulės jėgainių elektros gamybos savikainas, įskaitant ir investicijų grąžinimo kaštus, kaina gali būti dar žemesnė. Tik tada jau reikėtų pereiti prie ilgalaikių fiksuotos kainos sutarčių. Jomis yra realu nustatyti fiksuotą supirkimo kainą apie 70 EUR/MWh ir taikant CfD principą vartotojai galėtų gauti visą skirtumą kuris susidaro esant aukštesnei biržos kainai, o jeigu kaina biržoje kristų žemiau galėtų paremti gamintojus. Būtų win win situacija. Rašiau apie tai ne vieną kartą.
Bet mūsų valdantiesiems tai nerūpi. Jie geriau pasirūpins, kad vartotojai išvis negautų jokios naudos, kai gamintojai apribos savo sutarčių su tiekėjais kainas iki tų pačių 180 MWh, o nauda, dėl ribotos konkurencijos, nukeliaus į bedugnes tiekėjų kišenes.
Negana to, įstatymu su vėjo ir saulės jėgainėmis yra suplaktos biokurą ir biodujas naudojančios elektrinės, kurios dėl nustatytos ribos gali visiškai nedirbti ir esant mažesnei elektros pasiūlai, elektros kainos biržoje augs.
Dėkoju Martynui Nagevičiuis, Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentui už pasidalinimą informacija.
