Autorius yra Nacionalinio susivienijimo valdybos narys
Laisva Valia rinktis tarp Gėrio ir Blogio yra Žmogaus Prigimtyje, kurią kaip brangiausią dovaną suteikė mūsų Kūrėjas.
Tuo mes iš esmės skiriamės nuo gyvūnų. Gyvūnai turi instrumentinę laisvę eiti į dešinę ar kairę, bėgti ar slėptis, tam kad išgyventų ir pasidaugintų, tačiau tai yra visai kas kita negu Žmogaus Laisva Valia.
Žmogus, atsisakęs spręsti Gėrio ir Blogio Klausimą, iš esmės išsižada savo laisvos valios, krenta į gyvūno lygmenį ir dar žemiau. Žemiau todėl, kad gyvūnas, apribotas savo instinktais, nesielgs prieš savo prigimtį – nežudys savo palikuonių, nemedžios, jeigu yra sotus, nes sumedžiotas grobis taps niekam netinkama dvėseliena ir t.t.
Žmogaus elgesys nėra apribotas instinktais, todėl, atsisakęs savo laisvos valios ir atsidavęs momentinių juslinių troškimų patenkinimui, dažnai elgsis blogiau už gyvūną – bandys suvartoti daugiau negu gali ir taip niokos gamtą, žudys savo palikuonis, nesaikingai vartos alkoholį, narkotikus, atsisakys stabilių, gilia meile paremtų intymių prigimtinių santykių ir rinksis paviršutiniškus trumpalaikius, dažnai ir prieštaraujančius prigimčiai, santykius. Taip žmogus taps žmogaus atvaizdo išjuoka. Tada kiti žmonės, matydami tokį pasibaisėtiną vaizdą, rinksis santykį ne su kitu žmogumi, bet su gyvūnu, bandydami jį sužmoginti.
Tuo tarpu žmogus, atsisakęs laisvos valios ir rinkdamasis ne tai kas jam Gera, bet tai ko tik užsinori, taps vis mažiau laisvu – priklausomu nuo svaigalų, naujų daiktų troškimo, naujų kelionių, pramogų įspūdžių, naujų, fiziologiškai vis stipresnių seksualinių patirčių ir galiausiai vis blogėjančios savo fizinės, psichologinės ir dvasinės sveikatos. Galų gale viskas baigsis fiziniu išsekimu, depresija ir gal net mirtimi, kai apie jokią žmogaus laisvę nebus net kalbos, nes išnyks pats laisvės subjektas.
Tuo tarpu kai žmogus, panaudodamas savo laisvą valią renkasi tai kas yra Gera, kas atitinka jo prigimtį ir atsisako kas Bloga, tampa vis laisvesniu – nepriklausomu nuo svaigalų, perteklinio turto, pinigų, valdžios arba galios, pornografijos ir netvarkingų intymių santykių, turinčiu stiprią fizinę sveikatą, pilnavertiškus, gilius meilės santykius su kitais žmonėmis, džiaugsmą, ramybę, išmintį, tikėjimą, viltį ir tuo pačiu gyvenimo pilnatvę.
Todėl kai kalbame apie žmogaus laisvę pirmiausia turime išsiaiškinti ką turime omenyje? – Laisvą Valią ar instrumentinę pasirinkimo laisvę.
Laisvės partijos nariai ir gerbėjai šito klausimo nekels ir į jį neatsakys. Nes jeigu jie taip padarytų, labai greitai paaiškėtų, kad tai yra žmogaus įkalinimo partija, skatinanti pirmiausia tenkinti visus kylančius, dažnai destruktyvius troškimus. Ši partija niekada nenubrėš ribos ir nepasakys, kas objektyviai ir nekintamai yra Gera ir kas Bloga ir jos politikos pasekmė bus savo destruktyvių įgeidžių suniokota ir į visišką žlugimą einanti visuomenė. Todėl aš jos pavadinimą visada rašysiu tik kaip (Ne)Laisvės partija.
Jeigu tai būtų tik tos vienos partijos narių ir jos gerbėjų problema, būtų pusė bėdos. Tačiau, kai užduodame esminius klausimus kitų partijų politikams, įskaitant ir tuos, kurie vien dėl jų atstovaujamos partijos pavadinimo turėtų būti priešingų negu (Ne)Laisvės partija pažiūrų – TS-LKD, paaiškėja, kad jie irgi dažniausiai laikosi panašių pažiūrų. O jeigu šiuo metu ir ne iki galo pritaria joms, tai dėl bailumo arba savanaudiškų sumetimų, niekada to atvirai nepasakys. Netikite? – užduokite tiems politikams viešai tarkim klausimą – ar homoseksualumas yra lytiškumo sutrikimas? – klausimą į kurį teigiamai atsakys apie 75% Lietuvos visuomenės. Galbūt atsiras keli politikai, kurie atsakys teigiamai. Tačiau dauguma arba prieštaraus arba tylės arba kreips kalbą kitur.
Kai kas galėtų paprieštarauti, kad šiuo atžvilgiu geresnė yra LVŽS. Geresnė ji būtų, jeigu jos lyderiai nuo pat pradžių aiškiai būtų pasakę kas yra Gera ir kas Bloga Lietuvai. Tuo tarpu visą kadenciją vyko bandymai išvengti aiškaus, visas gyvenimo sritis apimančio atsakymo ir tokie aštrūs klausimai kaip 72 lytis įteisinančios Stambulo konvencijos ratifikavimas buvo nukeliami į ateitį. Lygiai taip pat LVŽS partijos Pirmininkas sugebėjo 3 metus stalčiuje išlaikyti įstatymą dėl Vyčio skulptūros Vilniuje Lukiškių a. ir ištraukė jį tik tada kai susiformavo palanki politinė konjunktūra. Panašių pavyzdžių yra daugybė.
Kai kas man atkirs, kad štai – juk buvo atmestas homoseksualių asmenų partnerystės įteisinimas ir tai reiškia, kad dalis politikų skiria kas yra Gera ir kas Bloga. Tačiau, kai prieš įteisinimą balsavusių politikų buvo paklausta kodėl jie atmetė šį pasiūlymą, dažniausias atsakymas buvo, kad dar visuomenė nepribrendusi. O tai reiškia, kad jie iš esmės neprieštarauja tokiam įteisinimui, tik dar norėtų subrandinti jam ir visuomenę, kad priimant sprendimą, neprarastų vis dar kai kurių partijų bei politikų „konservatyvizmo“ pasaka tikinčių rinkėjų.
Tai ką turėtume rinktis II rinkimų į Seimą ture, jeigu iš esmės besivaržančių partijų nuostatos nesiskiria? Partija Nacionalinis susivienijimas apie tai pasisakė viešai.
Pasiūlymas aiškus – balsuokite tik už tuos politikus, kurie vienareikšmiškai, visais valstybei svarbiausiais klausimais, renkasi Gėrį o ne Blogį.
Pirmame rinkimų ture tokia pasirinkimo galimybė buvo. Deja, rinkėjų valia, tos galimybės praktiškai neliko II ture.
Ar tai reiškia, kad turėtume rinktis mažesnį blogį? Juk dažnai taip elgiamės. Tačiau ar žinome, kas bus mažesnis blogis ne vien artimiausios Seimo kadencijos perspektyvoje, bet 10, 15 ar 20 metų perspektyvoje, kai mūsų pasirinkimo visiškai subrendusius vaisius teks ragauti mūsų vaikams ir anūkams?
Tarkim, II rinkimų ture svarstyklės vėl pakrypsta link LVŽS formuojamos koalicijos, ir (Ne)Laisvės partija nepakliūva į valdančiąją koaliciją. Tačiau juk valdantieji vis tiek principingai nekalbės apie tai kas yra Gera ir kas Bloga. Jie tiesiog stebės rinkėjų nuotaikas, konjunktūrą ir skaičiuos politinius dividentus naujiems rinkimams. Tuo tarpu rinkėjai taip ir nepatirs viso (Ne)Laisvės partijos ir jos idėjinių partnerių, įskaitant ir TS-LKD, politikos vaisių kartumo. Argi tada nekyla grėsmė, kad 2024 ši koalicija negrįš jau ne su paprasta, bet su Konstitucine dauguma, o (Ne)Laisvės partija su ambicijom valdyti ne 1-2 ministerijas, bet 5-6, įskaitant švietimo, kultūros, socialinės apsaugos, teisingumo, užsienio politikos ir kitas?
Tada (Ne)Laisvės partijos programa bus įgyvendinta pilnai – Konstitucijos nuostatų dėl šeimos keitimas, privalomas, neomarksistine GENDER ideologija paremtas, lytinis švietimas vaikams, teisinis persekiojimas už taip vadinamą neapykantos ar homofobišką kalbą (tarkim, kad homoseksualumas yra lytiškumo sutrikimas), tikinčiųjų, kurie dėl Bažnyčios mokymo negali sutikti su neomarksistine ideologija, persekiojimas ir t.t. – pažvelkite į taip vadinamas „progresyviąsias“ šalis ir išvysite pilną galimą ateities Lietuvos vaizdą.
Tai ką daryti, jeigu nenorime prisidėti prie galimai didesnio Blogio ilguoju laikotarpiu? Manau, kad reikia elgtis nedarant kompromisų su savo sąžine. Blogis yra Blogis ir todėl neturėtume niekaip prisidėti prie jo legitimavimo.
Sutikite, kad yra skirtumas kaip politikai gauna valdžią – balsuojant daugumai rinkėjų ar 20-30% rinkėjų. Tai buvo svarbu net sovietiniams Lietuvos okupantams pradedant 1940 metų rinkimais, kai jie falsifikavo ne tik rinkimų rezultatus, bet ir rinkėjų aktyvumą.
Mano senelis pasakojo, kaip žmonės masiškai boikotavo rinkimus, kišo į urnas šiukšles. Tai nepakeitė tuo metu vykusių rinkimų rezultatų. Tačiau okupantai niekada negalėjo pateikti įrodymų apie laisvanorišką Lietuvos įstojimą į TSRS, o visi, kurie boikotavo rinkimus, iškelta galva ir ramia sąžine galėjo pasakoti savo vaikams ir anūkams kas iš tiesų tada vyko, kaip jie elgėsi ir taip galėjo įkvėpti ateinančias kartas rinktis tai kas iš tiesų yra Gera, o ne kokį nors mažesnį Blogį.
Pakelkime galvas ir neapsunkinkime savo sąžinės!
Autorius išdėstė daugybę labai taiklių įvertinimų. Ypač vaizdžiai atskleidė, kur veda tokie, kaip „armonaitės” ar „anūkai”. Reikia tik padėkoti autoriui už tai, kaip taikliai atskleidė Karbauskio dviveidiškumą. Iš tikrųjų turbūt niekas nepadarė tiek žalos gana spontaniškai praeitus rinkimus laimėjusiems „valstiečiams-žaliesiems”, kaip jų tik rinkodarą išmanantis „lyderis”. Jis didžiąją dalį laiko ir energijos išnaudojo kivirčams ir intrigoms, kurias jam dažniausiai gana mikliai pakišdavo „gandasklaida”. Tame sambūryje tikrai buvo ir sąžiningų, ir dorų, ir protingų. Tačiau tas sambūris taip ir neprisiruošė savęs tiksliau įvardinti, nors iš tikrųjų jie nebuvo nei „valstiečiai” (tokių jau seniai nėra), nei „žalieji”, tarp kurių yra prilindę ir rėksnių, ir savanaudžių demagogų.
Tačiau ką taip tiksliai pradėjęs autorius siūlo dabar? Abstraktų palinkėjimą rinktis „tikrąjį gėrį”. Tai suprantama. Tačiau kaip elgtis dabar, po kelių dienų? Laukti, kol visi nušvitę susirinks į „Tautos susivienijimą”, kuris įnirtingai prisistato vieninteliu teisuoliu, tačiau net vietoje žodžio „tauta” kaišioja svetimžodį „nacionalinis”? Apsispręsti reikia šiuo metu. Ne tik balsuoti už žmogų, kuriuo pasitikite, bet ir pareikalauti jau dabar taikyti pastovų atsiskaitymą rinkėjams bei teisę, nelaukiant kadencijos pabaigos, atšaukti susikompromitavusius ir nesugebančius dirbti valstybės labui.
Esme labai paprasta – konservatoriai yra desinieji. Privalu balsuoti uz juos. O ne uz karbauskinius kolukiecius ar sovietines nomenklaturos liekanas.
Prasitrink akis: Tie tavo „dešinieji” yra ne kas kita, kaip tik tas pats B… tik kitoje saujoje. Lygiai tas pats, kas ir Laisvės (nuo sveiko proto) šūdgabalės Armonaitės partija, deja…