Elektrum vadovas sako:
„Europoje iškeltas tikslas pasiekti nulinę taršą, M. Gigos vertinimu, svarbus, tačiau ne ką mažiau reikalinga atsižvelgti ir į elektros kainas, energetikos sistemą. „Desperatiškai bandydami pasiekti nulinę taršą, mes galime ne tik sugriauti energetikos sistemą, bet ilgainiui išauginti galutines elektros kainas, kurias bus sunku sumažinti. Nebent ir vėl tik subsidijų ir paramų pagalba.“
Visiems turėtų būti akivaizdu, kad beatodairiška elektros gamybos iš vėjo ir saulės plėtra padidins elektros kainas.
Taip yra, nes visa elektros gamybos iš iškastinio kuro infrastruktūra privalo likti parengta patenkinti maksimalius vartotojų poreikius kai nepūs vėjas ir nešvies saulė. Tokia parengtis daug kainuoja.
Tuo tarpu augant saulės ir vėjo jėgainių pajėgumams, dėl vis dažnesnio elektros energijos pertekliaus, turės būti ribojama jėgainių gamyba ir investuotojai reikalaus vis didesnės mūsų visų paramos tam, kad galėtų užtikrinti investicijų atsiperkamumą.
Tuo tarpu iškastinio kuro naudojimą toliau apčiuopiamai galės mažinti tik vis didesni elektros energijos akumuliavimo pajėgumai.
Vandenilio gamyba žlunga, nes produkto savikaina yra nepakeliama vartotojams, nebent valstybė imtų visų mūsų pinigus ir teiktų subsidijas.
Akumuliatorių įrengimas vis dar labai brangus, o kitos kaupimo technologijos neišvystytos.
Tuo tarpu valdžios atstovai nestabdo. Štai premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas jau prabilo apie paramą pirmam jūriniam vėjo jėgainių parkui, nors investuotojas pagal pasirašytą sutartį privalo parką įrengti be paramos. Ir kas gi sumokės tą paramą? – mes visi.
Taip pat nesirengiama atsisakyti antro jūrinio vėjo parko su nepateisinamai aukšta garantuota elektros supirkimo iš investuotojo kaina, kuri dar bus indeksuojama. Už tai irgi labai daug sumokėsime mes visi.
Energetikoje priimtų sprendimų pasekmės pasimato tik praėjus gerokai laiko. Jūrinių vėjo parkų atveju jos pasimatys tik po 6–10 metų.
Tuo tarpu politikai masto tik 4 metų kadencijos rėmuose. Nepasakė Briuselis, kad reikia stabdyti ekonomiškai nepasiteisinančią elektros gamybos iš vėjo ir saulės plėtros ir mūsų klapčiukai nestabdys, neprieštaraus, nes kitoje kadencijoje valdys kiti.
Po to kai brangiai mes visi mokėsime už tokius sprendimus, politikai badys pirštais vieni į kitus ir nebus kaltų.
Prablaivinti politikus gali tik rinkėjai. Bėda ta, kad rinkėjams irgi mažai rūpi tie vėjo jėgainių parkai, kol nepakrapštomos jų piniginės.
Ką gi, vėliau galėsime kaltinti tik patys save.
Nuoroda į aktualų tekstą apie kainas.
Taip pat ir nuoroda apie premjero svarstymus remti pirmą jūrinį elektros gamybos iš vėjo parką.
