Labai įdomus pranešimas.
Apie dujas.
Kai susimovė su ateities sandorių apsidraudimu 2023 m., nutarė viešinti informaciją ir dalintis atsakomybe dėl naujų ateities sandorių.
Visgi norėtųsi prisikapstyti, kas konkrečiai priėmė sprendimą 2022 m. rudenį fiksuoti tokią didelę perkamų dujų dalį tokiomis aukštomis kainomis, kai jau buvo pilna signalų, kad dujų kainos krenta ir tokių pikų, kaip buvo anksčiau neturi būti?
Nemanau, kad pagrindinį sprendimą priėmė Ignitis vadovas ar valdyba, nes sprendimas, liečiantis visuomeninį tiekimą, neįtakoja Ignitis pelno.
Tada kas ir kokiais motyvais ir argumentai remdamasis tai padarė – VERT – Renatas Pocius ar Dainius Kreivys – Energetikos ministerija? Man tai yra labiausiai tikėtini kandidatai.
Kai kitais metais Nacionalinis susivienijimas pateks į Seimą, būtinai paklausime ir privalės atsakyti.
Dabar Ignitis suprato, kad reikia viešinti tokio sprendimo priėmimo procesą, nes kitaip, jeigu vėl kas nors įvyks ne taip, visa kritika bus jiems, o tikrieji sprendimų priėmėjai, apsimes, kad ne prie ko.
Lieka dar vienas klausimas – kas pasistengė pražiopsoti rezervuoti Inčukalnio saugykloje, kuri yra tikrai labai didelė, nors kažkiek pajėgumų dujų saugojimui 2024 m., nes jau nuo pavasario buvo galima tenai kaupti ir saugoti nebrangiai nupirktas dujas?
Apie elektrą.
Įdomiausia naujiena yra, kad visuomeniniam elektros tiekimui 20% elektros rengiamasi tiekti naudojant tiesioginius sandorius su gamintojais.
Nuo pat energetikos krizės pradžios 2021 rudenį nuolat viešai klausiau kodėl visuomeniniam tiekimui negalima naudoti tiesioginių sandorių su pigiais gamintojais? Klausė ir partija Nacionalinis susivienijimas.
Atsakymų nebuvo.
Tas pats ir dėl išvestinių finansinių priemonių naudojimo. Kas trukdė priimti sprendimus? – Pocius, Kreivys? Ar todėl, kaip sakė p. Pocius, kad elektra nebūtų per daug pigi? O gal, kad nepriklausomiems elektros tiekėjams būtų mažesnė konkurencija derantis su gamintojais ir politikai galėtų pasakoti kaip gerai yra atsisakyti visuomeninio tiekimo ir pereiti pas nepriklausomus tiekėjus?
O kas pasikeitė dabar, kad daromi tokie sprendimai?
Gal reikia paremti gamintojus, nes elektros kainos biržoje nukritusios, o kartais būna net neigiamos?
Dar prisiminkime, kad pats Ignitis turi gamintojų iš kurių gali tiesiogiai pirkti elektrą visuomeniniam elektros tiekimui….
Štai tokios elektros rinkos tiekimo liberalizavimo (prichvatizavimo) įdomybės…
0a2b8y
Prokuratūra nusilenkė energetikams – viešojo intereso negins
− respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/prokuratura-nusilenke-energetikams—viesojo-intereso-negins/
Mus virš 30 metų valdančius- valstybės valdymo nemokšas (geriausiu atveju) galima būtų prilyginti atėjusiems nuo žagrės. Jie net ir tai, kas sovietmety buvo pasiteisinę, sugriovė. Pvz. Šalčininkuose buvo pieninė, kuri gamino sviestą, rengėsi gaminti pieno miltus, sugriovė, arba durniams ar gobšuoliams, norėjusiems greitai pralobti leido tai padaryti. Matomai dabar iš pietų Lietuvos pienas vežamas į šiaurę (Rokiškį?). Štai Širvintų rajone tarp Viesų ir Bagaslavišio yra Šiaulių kaimas, kuriame yra mėsos cechas. Prie jo esančioje parduotuvėje sužinojau, jog mėsa šiam cechui vežama iš Lenkijos. Kokio protinio sugebėjimo vietinė valdžia, tam davusi leidimą, nežinau. Net ir man aišku, jog šitas cechas aplinkinėje teritorijoje gyvenantiems jokios naudos neduoda. Mėsa Širvintų parduotuvėse- pigesnė. Manau, kad išduodant cecho savininkui statybos leidimą, reikėjo iškelti sąlygą steigti, kartu su vietiniais gyventojais, gyvulių augintojų mėsai kooperatyvą. Toks pat kooperatyvas, tik karvių pienui augintojų, galėjo būti įsteigtas ir prie Bagaslaviškyje esančios pieninės. Dabar apie elektrą. Jei teisingai supratau, tai elektros gamybos, tiekimo el. tinklais, el. realizavimo struktūra visiškai sužlugdyta (panašiai yra ir su dujomis). Turiu pažįstamą, kuris turi humanitarinį išsilavinimą. Jis užkibo ant saulės elektrinių kabliuko ir dabar turi gyvenamąjį namą, kuris paverstas tiksinčia bomba. Namo stogas- skardinis. Namo el. įvadinė spinta sumontuota katilinėje ant kamino (pačiame pastato vidury), kurio pamatų armatūra panaudota kaip apsauginis įžeminimas. Ant pastato stogo sumontuotos saulės elektrinės baterijos (su jas laikančiomis metalinėmis konstrukcijomis), kurių laidai su įžeminančiuoju laidininku, per kamino ventiliacinę šachtą (draudžiama)- įvesti į katilinę, o saulės baterijų ižeminantysis laidininkas prijungtas prie namo įvadinės spintos apsauginio įžeminimo. Šitaip namo skardinis stogas- paverstas žaibo priėmėju, nes žemės potencialas- iškeltas į viršų (Ant stogo įrengti saugią žaibosaugą negalima, nes nėra galimybės įrengti jai įžeminimo kontūrą bei žaibo srovės nuvedimo į jį laidininkų). Be to stogas žaibo priėmėju negali būti, nes skarda žaibo pataikymo atveju pradegs, o po stogo danga- degūs stogo elementai (grebėstai, gegnės ir degus apšiltinamasis sluoksnis). Namo katilinė dujinė, neišlaikyti atstumai tarp nuo stogo atvesto įžeminančiojo laidininko, dujinio katilo, elektros instaliacijos laidų namo viduje. Žaibo pataikymo atveju, jau nekalbant apie el. įrenginius, gyventojai nukentės nuo žingsnio įtampos ir antrinio žaibo poveikio. Šitą jovalą sumontavo montavimo firmos peckeliai, kurie išrašė popierėlį el. tiekimo įmonei. Maža to, tai saulės baterijos ant stogo sumontuotos ne optimaliausiu kampu saulei. Valstybė šitokio jovalo montažą dalinai finansavo. Pasirodo jog dabartinėje Lietuvoje šiame reikale, kai užsakovas nėra kompetetingas, „kvalifikuočiausi muzikantai” tai peckeliai montuotojai, plaunantys valstybės lėšas. Norėjau sužinoti energetikų (kas iš jų liko) nuomonę. Ką sugebėjau sužinoti, tai jie net technikinio skyriaus neturi, nes yra paversti tarpukario Lietuvos krautuvėlės lygmens savininku Chaimu. Na o naujajam saulės elektrinės savininkui belieka tik melstis, kad į jo namą netrenktų perkūnas, nes ir priešgaisrinės saugos, energetikos inspekcijos iš šios statybos priežiūros eliminuotos.
Yra, kas elektrą gamina, yra, kas surenka visų gamintojų elektrą į krūvą, iš čia paskirsto ją vartotojams, tvarko gedimus. Tačiau kažkieno gudri galva sumąstė, jog finansiniams reikalams tvarkyti naudingiau ne tą buhalteriją su kasa turėti, o nuo gamintojų atskirtas įspūdingas įmones. Taip galima visas įplaukas, visas finansines operacijas iš karto paskirstyti interesų grupėms?
Reikia sukurti kažką gigantiško, pribloškiančio, kur buvusi buhalterija su kasa bei klientų parašų po sutartimis rinkimo padalinys virs keletu reikšmingų atskirų įspūdingo dydžio įmonių. Kam tiems gamintojams žinoti, kaip tvarkomi už jų produkciją gauti pinigai, kiek jų gaunama?
Kai nuo labai agresyvių nuskausminamųjų apdujusia galva, sunkia ir nepagydoma liga sergantis elektros vartotojas, gyvenimą švenčiančios valdžios verčiamas ir tiekėjo spaudžiamas, pasirašo kažkokią sutartį, dėl kurios galiausiai neįstengs iš pensijos apmokėti sąskaitos už elektrą (o apie būtinus, bet nekompensuojamus papildomus vaistus nė kalbos nėra), jam elektros netieks, išjungs?
apie ją
Didėjant nerimui dėl kainų šuolio žiemą, energetikos ekspertai pataria, kaip elgtis vartotojams
Skaitykite daugiau: alfa.lt/verslas/energetika/didejant-nerimui-del-kainu-suolio-ziema-energetikos-ekspertai-pataria-kaip-elgtis-vartotojams/295345/
Aprūpinti gyventojus būtinaisiais STRATEGINIAIS ištekliais – valdžios PAREIGA. Jei praktinį tokios paslaugos teikimą valdžia patiki privačiai įmonei, valdžios dėmesys ir atsakomybė už tai, kad gyventojai dėl to nei finansiškai, nei kitaip nenukentėtų, kad paslauga būtų tiekiama normas atitinkančios kokybės, turėtų būti dar didesnė.
Kadangi visus nepriklausomybės dešimtmečius sąlygos savarankiškai verstis buvo (ir lieka) itin nepalankios, DIDŽIOJI gyventojų dalis neturi nei patirties, nei žinių apie sutartis, nei kaip jas reikia sudarinėti, kur slypi jų keliami pavojai. (Vidurinėse mokyklose, ko gero, ligi šiol nemokoma verslo pagrindų, vadinasi, ir sutarčių sudarymo meno? )
Didelę valstybės gyventojų dalį sudaro dėl įvairių priežasčių neįgalūs, sunkių nepagydomų ar senatvės ligų kamuojami, todėl nepajėgiantys net ir perskaityti gudrių sutarčių, netgi įsiminti sakinį, kur tik ką perskaitė, o juolab suprasti visą tekstą, slypinčius pavojus, ir teisingai pasirinkti.
Valdžiai SAVAVALIŠKAI nusikračius SAVO PAREIGOS aprūpinti gyventojus elektra, šalies gyventojų dauguma IŠDAVIKIŠKAI, ant padėklo buvo patiekta verslo rykliams, nes valdžia net tuo nepasirūpino, kad savarankiškam apsisprendimui, kokį tiekėją bei kokią sutartį rinktis, būtų palikti tik tie, kas patys to pageidaus, nes jaučiasi esantys tam pasirengę (ar turi lėšų pasisamdyti advokatą, verslo konsultantą). Visų kitų sutartimis turėjo pasirūpinti VALDŽIOS TAM PASKIRTI IR APMOKAMI advokatai bei elektros srities specialistai. Jų pareiga būtų ir tuo rūpintis, kad, pvz., buv. sovietmečio bibliotekininkė, visą gyvenimą dirbusi už 60 Rb algą (todėl jos pensija atitinkamo dydžio), neatsidurtų vienoje grupėje su, pvz., į pensiją išėjusiu buv. premjeru, kurio pensija gal net gali jam leisti ir azartiniam žaidimui su neprikl. tiekėju ryžtis. o VISŲ PIRMA, prieš paskelbiant gyventojams, jog jie perduodami verslo malonei, valdžia privalėjo įstatymu nustatyti verslui sąlygas ir ribas (taip pat ir pelno ribas), kurių laikantis, jam bus patikima ši strateginė paslauga ir itin griežta atsakomybė už jų pažeidimą. Kad tie, kas ėmėsi šio verslo, nepainiotų jo su kitais verslais, nerizikuotų bankrutuoti, tuo sukeldami riziką ir eiliniams gyventojams, ir įv. svarbos valstybės įstaigoms, ir verslui.
Metusi vieną sykį gyventojus rykliams į nasrus, ir per tą laiką nieko nei supratusi, nei pasimokiusi, šiemet valdžia vėl linksminosi – dar labiau nebepaskaitančiam, nebesuvokiančiam, (pusiau) aklam, kurčiam, rankų nevaldančiam ir t.t. (juk jaunesni netapom!), lyg savo pavaldiniui sukomandavo vėl sutartis pasirašinėti, užuot pirma pati savo darbą atlikusi…