2025-01-09, Ketvirtadienis
Naujienlaiškis

Almantas Stankūnas. Krizė energetikoje – nacionalinio saugumo klausimas

Neredaguota kanale apie energetiką ir ne tik.

Kalbu apie tai, apie ką paprastai nekalba politikai ir daugelis taip vadinamų ekspertų:

– Apie tai kaip liberalizavimo apologetai pripažino, kad liberalizavimas visur žymiai padidina kainas

– Apie elektros kainų padidėjimą ne tik dėl dujų kainų, bet ir dėl ydingai veikiančios prekybos elektra biržos (ne tik paradoksalaus atmetimo siurprizai),

– Kaip elektros kainas galima sumažinti sudarant fiksuotos elektros kainos supirkimo sutartis su pigiais gamintojais ir kaip energetikoje turėtų konkuruoti privatūs investuotojai?

– Kaip išaugusias energetikos kainas galima kompensuoti panaudojus pajamas iš energijos gamintojams pritaikyto progresyvinio pelno mokesčio?

– Ar kainų išaugimo neįtakoja galimos rinkoje dominuojančios Ignitis gamyba manipuliacijos ir kodėl reikia pradėti svarstyti apie šios įmonės ar visos Ignitis grupės nacionalizavimą? Nusišypsojau, kai šiandien pamačiau pranešimą apie gerėjančius Ignitis finansinius rezultatus.

– Kaip kainas galima mažinti didinant konkurenciją tarp tiekėjų? – suteikiant visuomeniniam tiekėjui/garantiniam tiekėjui tokias pat galimybes siūlyti žemesnę kainą kaip ir nepriklausomiems tiekėjams.

– Tol kol nepakeisti ydingi kainų formavimo biržoje principai kaip kainas galima mažinti panaudojant daug mažesnes sumas gamintojų perkamų dujų kainų dotavimui negu vartotojų kainų kompensavimui? – Ispanijos ir Portugalijos pavyzdys.

– Kodėl išvis buvo pradėta liberalizacija, jeigu ji dar niekur nepasiteisino?

– Apie tai ar buvo klaida nestatyti atominės elektrinės?

– Kodėl krizė energetikoje yra ne tik ekonominis bet ir nacionalinio saugumo klausimas?

– Ir kt.

1 KOMENTARAS

  1. kad ne tik mes, bet ir Seimas su vyriausybe suprastų, ką reiškia šios STRATEGINĖS funkcijos sutrikimas (ypač valstybei ar žmogui lemtinga akimirką), chaosas.
    Visų pirma tai reikštų, jog kad ir kas aplink valstybę bei jos viduje dėtųsi, mes patys SUSTINGTUME, nes nei valstybei, nei sau padėti negalėtume.
    Nes – neveiktų JOKS ryšys nei kariuomenės viduje, nei valstybės gynybos tarybos, valstybės saugumo ir gynybos k-to bei kariuomenės tarpusavio ryšys, nei jų visų ryšys su pilietija.
    Sustotų geležinkelio. oro bei jūros susisiekimas, sutriktų eismas miestuose
    Neveiktų miestų gyvybės aprūpinimas (vanduo, ryšiai, radijas/TV, greitoji med. pagalba, degalų kolonėlės ir kt.) Ypač tai pavojinga įstaigose, kurios TVARKINGOJE valstybėje privalo turėti ir nuosavus generatorius, ir kaupyklą su el. atsargomis bent porai dienų. Pvz., ligoninės, kuriose yra operacinės, reanimacijos ir kt. palatos, kur ligoniai, naujagimiai prijungti prie įv. aparatūros, ir t.t. Įsivaizduokime, lėktuvas atskraidina donoro organą, o čia mieste dingsta elektra…
    O kur vaistų gamyba, kur vaistinės, maisto ir kt. parduotuvės?
    Ir tai dar toli gražu ne viskas

Komentarai nepriimami.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Antanas Staponkus. Kada Lietuva turės valstybės laikrodį?

Lietuvos mokslų akademijoje (Vilnius, Gedimino pr. 3) 2025 m. sausio mėn. 14 d., 15–17 val., rengiamas Lietuvos sostinės...

Vladimiras Laučius. Išlaidos gynybai: ar šuolis pateisins lūkesčius?

Naujoji krašto apsaugos vadovybė išreiškė norą didinti biudžeto asignavimus gynybai iki 4,5 proc. BVP. Suprantama, jog toks augimas...

Edvardas Čiuldė. Švytėjimas

2017 m. kovo 1 d. Įpusėjęs spindulinio gydimo kursą nusprendžiau mokytis angų kalbos daug rimčiau nei visais kitais kartais,...

Apie neprašytas aukas, užnuodytus šaltinius ir mokytojų prestižą

  Stasė Bučiuvienė, MB „Senų knygų namai“ steigėja Šiemet Lietuvos mokyklos trisdešimt trečią kartą minės Sausio13-ąją. Kaip ir kasmet, klasių...