Europos Komisija, atlikusi Lietuvos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos analizę, šių metų birželio mėn. paskelbė ataskaitą, kurioje buvo apžvelgta situacija Lietuvoje ir išryškintos opiausios valstybės gyvenimo sritys.
EK konstatavo, kad valdžios sektoriaus išlaidos viešosioms paslaugoms ir socialinei apsaugai tebėra vienos iš mažiausių tarp Sąjungos šalių. Nepakankamas finansavimas trukdo gyventojams gauti sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir aukštos kokybės viešojo administravimo paslaugas. EK atkreipė dėmesį į senėjančios visuomenės, skurdo, didėjančios pajamų nelygybės ir kitas problemas.
Augantį socialinių-ekonominių problemų mastą jaučia visi Lietuvos gyventojai. Tai patvirtina ir Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ rugpjūčio 7–19 dienomis atlikta apklausa. Šios apklausos rezultatai atskleidžia, kad beveik du trečdaliai gyventojų galvoja, jog situacija Lietuvoje blogėja.
EK įvardintos problemos ir atliktos apklausos rezultatai nieko neturėtų stebinti. Juk jie aiškiai susiję su statistikos duomenimis, kad daugiau nei pusė milijono Lietuvos gyventojų yra atsidūrę žemiau skurdo ribos.
Tenka tik apgailestauti, kad valdančiosios partijos nepaiso nei Lietuvos gyventojų nuomonės, nei EK išsakomos kritikos ir nesiima sisteminių priemonių esamai situacijai gerinti. Valdantieji, tarsi užstrigusi patefono plokštelė, nuolat kartoja, kad ekonomika Lietuvoje „klesti“, o gyventojai „gyvena kaip niekada gerai“. Jiems Lietuvos socialinės ir ekonominės problemos tarsi neegzistuoja. Nenorima girdėti apie gydytojų, policininkų, pasieniečių, mokytojų, socialinių ir kitų darbuotojų trūkumą, mažus atlyginimus ir kitas bėdas. Neigiant problemas pasitelkiama arogantiška, paniekinanti retorika ir nepagarba kitaip mąstančiam.
Akivaizdus menkstančios gyventojų gerovės rodiklis yra mažėjanti BVP vertė vienam gyventojui. 2022 metais ir taip vienas mažiausių ES, realusis Lietuvos BVP vienam gyventojui buvo 15 100 eurų, o štai 2023 nukrito iki 14 840 eurų. BVP vertė vienam gyventojui turėtų bent neatsilikti nuo infliacijos. Tuo tarpu jos sumažėjimas reiškia grėsmingą gerovės nuosmukį.
Akivaizdžiausia tokio nuosmukio priežastis yra ženkli pigios, žemos kvalifikacijos darbo jėgos imigracija iš Baltarusijos, Rusijos ir Vidurinės Azijos šalių. Neišrankūs imigrantai sutinka dirbti už atlyginimą, kuris Lietuvos gyventojams leistų tik skursti. Tuo tarpu verslininkai kiša į gilų stalčių planus investuoti į darbo našumo didinimą.
Šį faktą pripažino, nors ir neįvardindamas priežasčių, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus – darbo našumas Lietuvoje 2023 metais sumažėjo 1,7 proc. G. Šimkus, pristatydamas Lietuvos ekonomikos situaciją, pažymėjo, kad yra nepakankamai investuojama į pramonės našumo didinimą, inovacijas, naujas technologijas, mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą ir pan. Vietoje to – didelės lėšos nukreipiamos į statybas. Lietuvoje atliktų statybos darbų to meto kainomis apimtys per pastaruosius tris metus išaugo net 62,3 proc. t. y. nuo 2020 metais buvusių 3 377,6 mln. eurų iki 5 481,3 mln. eurų. Didžiules lėšas investavo Vyriausybė ir papildomai statybų burbulą pūtė imigrantų paklausa būstui.
Akivaizdu, kad tokios, dirbtinio imigrantų srauto ir valstybinio sektoriaus statybų sukurtos ekonomikos auginimo tendencijos, kartu su darbo našumo ir eksporto susitraukimu, kuris jau 2023 metais sumažėjo net 3,3 proc., gali atvesti į skaudžią Lietuvos ekonomikos recesiją.
Lietuvoje stebima ir kita liūdna tendencija – pagal inovatyvių vaistų prieinamumą šalis rikiuojasi vienoje paskutinių vietų ES. Remiantis Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) užsakymu atliktu W.A.I.T. 2023 (Waiting to Access Innovative Therapies) tyrimu, mūsų piliečiai negauna gyvybę galinčio išsaugoti gydymo, kuris kitose valstybėse yra laisvai prieinamas jau keletą metų, o blogesnė situacija yra tik Bulgarijoje, Čekijoje ir Latvijoje.
Viską vainikuoja blogėjanti korupcinė situacija Lietuvoje. „Transparency International“ tyrimo duomenys atskleidė, kad 2023 metais korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje nukrito ir bendroje reitingo lentelėje Lietuva smuktelėjo į 34 vietą.
Turbūt neatsitiktinai ir man asmeniškai nuo šių metų rugpjūčio pabaigos net 4 kartus teko kreiptis į teisėsaugą: Dėl Turto banko vykdomo ministerijų miestelio projekto, dėl sporto aikštynų statybos darbų Vilniaus m., dėl Nacionalinio stadiono projekto ir dėl policijos komisariato bei kelių policijos pastato statybos Vilniuje.
Dėl imigrantų sumenkusi darbuotojų kvalifikacija ir didėjanti visuomenės tolerancija korupcijai neigiamai veikia ekonominę aplinką bei Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams. Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ šiais metais atlikta analizė parodė, kad Lietuva per 7 metus prarado net 20 didelių investuotojų, kurie būtų investavę apie 1,2 mlrd. Eur, ir būtų sukūrę 5.000 darbo vietų. Tokių praradimų neįmanoma paaiškinti tik dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje išaugusiomis geopolitinėmis grėsmėmis Lietuvai.
Valstybės kontrolė dar 2018 metais konstatavo, kad turto savininko funkcijas įgyvendinančios institucijos bei šios politikos formuotoja Finansų ministerija neturi ilgalaikių gairių, kaip bus valdomas visas valstybės nekilnojamasis turtas. Neįvertinta, kiek turto reikia valstybės funkcijoms atlikti, kiek jo galima išnuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti, nepriimta sisteminių sprendimų dėl mokslo, gydymo, gyvenamosios, kultūros, sporto ir kitų paskirčių turto tolesnio valdymo. Nuo 2018 metų situacija nepagerėjo, todėl Valstybės kontrolė dar šiais metais atliks vertinimą, ar VĮ Turto bankas veikla, teikiant valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas, yra efektyvi ir naudinga visuomenei.
Realiai blogėjančią situaciją bando pridengti valdantiesiems palankūs apžvalgininkai. Štai Žygimantas Mauricas, nė žodžiu nepaminėdamas kitų blogėjančių ekonominių rodiklių, pasidžiaugė didėjančia vidutine gyventojų perkamąja galia. Augant turtinei nelygybei iš tiesų į padanges gali šauti turtingiausių šalies gyventojų perkamoji galia, tačiau mažas ir vidutines pajamas gaunančių piliečių perkamoji galia gali ne tik kad nedidėti, bet ir kristi.
Nepaisydami besitvenkiančių tamsių debesų Lietuvos ekonomikos padangėje, politikai nenuilsdami stumia tokius brangius projektus kaip Nacionalinis stadionas kartu su kitų pastatų kompleksu, sumenkusius keleivių srautus turinčios Vilniaus geležinkelio stoties rekonstrukcija ir kiti projektai.
Atskira tema galėtų būti planai, susiję su ekonomiškai neatsiperkančiomis milžiniškomis investicijomis į žaliąjį kursą – žaliojo vandenilio energetiką, Vilniaus savivaldybės užmojus per 5 metus sumažinti CO2 emisijas net 80 proc., ir kiti.
Tuo tarpu puikiai žinome, kad privalome stiprinti šalies karinę galią ir papildomai skirti daug lėšų gynybos sektoriui.
Visa tai, kartu su anksčiau paminėtomis blogėjančiomis ekonominės situacijos tendencijomis, gali tapti pavojingu detonatoriumi po valstybės pamatais.
Atėjo laikas blaiviai įvertinti susiklosčiusią situaciją – atlikti išsamų auditą, įvardinti esmines problemų priežastis, nutraukti finansavimą daugiau žalos, negu naudos kuriančioms institucijoms, stabdyti naują hibridinę Lietuvos okupaciją imigrantų pagalba, optimizuoti valstybės valdymo aparatą, peržiūrėti investicijų prioritetus ir imtis gelbėti Lietuvą, po trijų dešimtmečių sąlygiško saugumo laikotarpio vėl stovinčią didėjančios geopolitinės sumaišties ir egzistencinių išlikimo rūpesčių akivaizdoje.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
Nei aš skaičiau Nausėdos straipsnius, nei Maurico skaitau. Nemanau, kad daug kas juos skaitė ir skaito, nes kas gali patikėti tuo, kas ten sakoma? Laiko gaišinimas.