Turbūt pirmą kartą Lietuvos valdantieji prakalbo apie papildomą bankų apmokestinimą dėl vadinamojo neplanuoto pelno, kuris išspaudžimas iš išaugusių palūkanų bankų skolininkams ir mažų palūkanų indėlininkams.
Kad tokia iniciatyva gali nemažai kainuoti bankams, liudija jau praeitą savaitgalį Verslo Žiniose paskelbtas tekstas. Pasitelkus sunkiąją teisinių kontorų artileriją, grasinta teismais valstybei. Tiesa tekstas prieinamas tik VŽ prenumeratoriams. Turbūt privengiant kelti aistras platesniuose visuomenės sluoksniuose.
Ar galime už tai pagirti TS-LKD Finansų ministrę?
Nemanau, nes ji/TS-LKD vadovybė prabilo apie poreikį labiau apmokestinti bankus tik po to, kai šia tema prakalbo Europos Centrinis Bankas (ECB) ir kiti Vakarų politikai.
Galime dar kartą įsitikinti, kad mūsų valdantieji elgiasi ne kaip nepriklausomos valstybės vadovai, bet kaip ES elito įgalioti Lietuvos teritorijos administratoriai.
Lietuvos valdančiųjų reakcijų laikas ir būdas yra labai panašus į reakcijas dėl vartotojų sąskaita pigių gamintojų ir kai kurių tiekėjų gautų kosminių pelnų elektros sektoriuje.
ES elitas prabilo apie neplanuotus pelnus bankų ir elektros sektoriuose todėl, kad Vakarų valstybėse, priešingai negu Lietuvoje, politikai vis dar privengia teisėto rinkėjų pasipiktinimo, kai visuomenės apiplėšimo faktai pradeda badyti akis.
Kaip turėtų reaguoti į šią situaciją Lietuvos valdantieji, jeigu būtų tikri, per petį į Briuselį nesidairantys, Lietuvos valstybės vadovai?
Pirmiausia turėtų būti principingai iškeltas ilgai sąmoningas nutylėtas klausimas apie nepakankamą konkurenciją tarp bankų Lietuvoje dėl per daug didelės jų koncentracijos. Faktiškai šiek tiek konkuruoja tarpusavyje tik beveik visą šios srities rinką užvaldę keli Skandinavijos bankai. Todėl pirmas veiksmas ir priešnuodis neplanuotiems bankų pelnams jų klientų sąskaita yra konkurencijos didinimas.
Nors Prezidentas Gitanas Nausėda buvo skambiai pareiškęs apie apie ateisiantį Lenkijos banką, galėsiantį padidinti konkurenciją, kalbos apie tai nejučiomis ir dėl neaiškių priežasčių nutilo.Tad kyla klausimas: kodėl taip ir neatėjo nauji bankai? Dėl rinkos specifikos ar dėl signalų, kad nėra pageidaujami? Būtina prie šio klausimo grįžti ir išsamiai informuoti aiškaus atsakymo laukiančią visuomenę.
Jeigu naujų bankų atėjimas į Lietuvą stringa, verta apmąstyti ir kitą galimybę — įsteigti Lietuvos valstybinį komercinį banką (VKB). Tai nepigu ir nėra lengvai įgyvendinama. VKB turi gebėti pritraukti reikalingus aukštos kvalifikacijos specialistus ir, konkuruodamas rinkoje, dirbti pelningai. Geriausia proga buvo praleista, kai buvo galima pigiai skolintis bankui įsteigti reikalingas lėšas. Tačiau ir dabar apie VKB steigimą reikia aktyviai diskutuoti ir vertinti jo būtinybę orientuojantis į tai, kiek pavyks užtikrinti bankų konkurenciją kitomis priemonėmis.
Dar keletas žodžių apie valdančiųjų pasiūlymo esmę: pelną mažinti spaudžiant bankus arba didinti palūkanas už indėlius, arba skiriant papildomą paramą Ukrainai. Iš pirmo žvilgsnio pasiūlymas atrodo racionalus. Tačiau ar ne tikslingiau būtų kalbėti apie protingą progresinių pelno mokesčių įvedimą bankams, kuris galėtų būti ne proginis, bet pastovus, o nuolatos gaunamas papildomas įplaukas skirstyti pagalbai Ukrainai, šalies gynybos stiprinimui, paramai šeimoms, švietimui, mažas pajamas turintiems gyventojų sluoksniams ir t.t.?
Ar tikrai sprendimas nukreipti lėšas tik Ukrainai arba galimai turtingesniems Lietuvos gyventojams, kurie turi didelius indėlius, yra pats tinkamiausias?
Kol kas nesulaukiame plačios ir principinės diskusijos šiais klausimais.
Viliamės, kad rinkėjų valia susigrąžinus valstybę, kai politikai jausis esantys nepriklausomos valstybės vadovais ir pirmiausia rūpinsis Lietuvos žmonių interesais, galėsime šį ir panašius klausimus spręsti daug geriau.
Autorius yra Nacionalinio susivienijimo valdybos narys, naujai išrinktas Vilniaus miesto tarybos narys
