Ar Vilniaus m. savivaldybė nevykdė/-o nuoseklios tokio perkėlimo politikos?
Pirmajame šios kadencijos Vilniaus m. savivaldybės Šeimos ir vaiko gerovės komisijos posėdyje buvo proga užduotį klausimą šia tema.
Vėliau savivaldybės administracija atsiuntė informaciją.
Vaikų pasiskirstymo pokyčių tarp savivaldybės ir privačių įstaigų, atskirai ikimokyklino ugdymo ir mokyklose, tendencija atvaizduota žemiau įdėtuose grafikuose.
Iš jų akivaizdu, kad vaikų skaičius privačiose švietimo įstaigose didėja, o savivaldybės – mažėja.
Kad nebūtų skirtingų šių tendencijų priežasčių interpretacijų komisijai pasiūliau užsakyti tyrimą, skirtą priežasčių išsiaiškinimui.
Svarbu žinoti kiek tėvų pasirinkimą įtakoja ribotos pasirinkimo galimybės ir kiek kiti faktoriai. Tuo pačiu galima tėvams užduoti klausimą apie tai kaip tėvų nuomone keičiasi ugdymo kokybė savivaldybės įstaigose.
Turint tyrimo rezultatus, o taip pat profesionaliai parengtą prognozę apie tikėtiną vaikų skaičiaus kitimą Vilniuje, galima bus priimti geriausius sprendimus dėl to ką būtina daryti, kad geriau atlieptume vilniečių lūkesčius.
Lukterėkim ir sužinosime ar šios kadencijos Vilniaus m. savivaldybės taryba ir VMS administracija norės surasti atsakymus į mano iškeltus klausimus.
Daugiau apie tai skaitykite komentaruose.
ir dar….
privačios mokyklos Lietuvoje buvo įteisintos berods po 1999 metais Lietuvos prisijungimo prie taip vadinamos Bolonijos sistemos, kuria keičiama visa mokymo sistema.
Lietuva įsipareigojo pereiti prie testų sistemos, kuri sumenkina žinių įsisavinimą, nes veikia pagal principą atspėk teisingą atsakymą. O norint atspėti teisingą atsakymą reikia tik minimalių žinių.
Taip krenta žinių lygis.
Suprantama, kad dalis tėvų puikiai suprato kuo tai kvepia, todėl atsirado poreikis kokybiškam mokymo turiniui. Tam ir buvo leistos privačios mokyklos, kurios iš karto tapo labai populiarios prakutusių mūsų piliečių tarpe.
Tačiau, tai dar ne viskas. Privačios mokyklos vaidina ir tautos skaldymo vaidmenį. Dabar jau matant, kad privačios mokyklos (nors ir laikinai) yra apsaugotos nuo genderinės ideologijos, todėl tėvai leidžiantys savo vaikus į tokias mokyklas turi iliuziją, kad jiems pavyks apsaugoti savo atžalas nuo iškrypėliškos ideologijos. Bet tai tik vienos kartos gelbėjimas. Tokie tėvai (ne visi) nemato reikalo kovoti už likusią tautos dalį dėl savojo individualizmo.
Manau, kad tai buvo numatyta iš anksto ir siekta atskirti šalies turtingesnę visuomenės dalį nuo likusios tautos.
Nežinau, tikriausiai liksiu nesuprastas, bet nebetikiu galimybe reformuoti valstybinę švietimo sistemą.
Ją reformuoti būtų įmanoma nebent diktatūros sąlygomis, kuri yra nepriimtina.
Pasipriešinimas reformoms būtų didžiulis. Ir labiausiai priešintųsi tie, kurių labui tai būtų daroma, bei pati švietimo bendruomenė. Niekas nenori reformų, visi nori lengvų ir iš esmės nieko nekeičiančių sprendimų.
Aš matyčiau tik alternatyvos sukūrimą ir sveikos konkurencijos įvedimą švietimo sistemoje.
Mano nuomone būtų tikslinga sukurti švietimo ministerijos rėmuose tautinės mokyklos departamentą, kuris pradėtų šalia jau egzistuojančių valstybinių mokyklų steigti tautinės mokyklos koncepciją taikančias mokyklas. Jos būtų dalinai finansuojamos valstybės ir dalinai tėvų. Tėvų įnašas galėtų būti pradžioje simbolinis, reikalingas vien tam, kad ateityje pagal situaciją būtų galima jį arba didinti, arba mažinti.
Tokiu atveju mes apeitume tą vegetuojančią ir pinigus siurbiančią todėl daug kam naudingą ir todėl neišvengiamai kilsiantį valstybinių mokyklų darbuotojų pasipriešinimą, bei parodytume žmonėms išsigelbėjimo kryptį. Tautinė mokykla, konkurencijos principu, ilgainiui perimtų vaikus ir natūraliai liktų vienintelė mokymo forma.
Kaip atrodytų juridinė to reikalo pusė, galėtų suformuluoti teisininkai. Juk suprantama, kad tokia idėja gali prieštarauti įstatymams ir Lietuvos įsipareigojimams ES. Šioje vietoje negaliu nieko komentuoti.
Pavadinimas iš principo neteisingas.
Eitų kalba apie švietimo privatizavimą arbą ideologizaciją
Niekas vaikų iš valstybinių mokyklų nei stumia, nei paima jėga. Jie patys išeina ieškodami kur geriau.
Neatlaiko paprasčiausiai konkurencijos
Aišku, tai didina švietimo netolygumus
PS. švietimo suvalstybinimo autoriai yra Prancūzų revoliucionieriai, norėję pakeisti naujos kartos prancūzų mąstymą. Tuo tikslu įsteigta Švietimo komisija. Valstybinėje švietimo sistemoje sąmoningai buvo uždarytos durys religijai.
Vis dėlto Almanto argumentai, kad reikia kovoti dėl visų, yra esminiai.
Apie tai, kad reikia pasirūpinti tik savimi rašo pvz. Jurga Lago, bet eiliniam piliečiui, ypač mažiau uždirbančiam, tai bus sunkiai įkandama.
Be to, įdomu būtų pamatyti oficialiai atliktose tėvų apklausose įvardijant perėjimą prie privataus švietimo ne dėl geresnės švietimo kokybės, bet būtent dėl ideologinių priežasčių.
Kažin, ar apklausose tokį klausimą užduos?
Tokiais pačiais, kaip ir Mariaus argumentais vadovaujamės ir mes, leisdami savo vaikus į katalikiškas mokyklas. Bet yra ir kitų aspektų
Vilniaus viešosios mokyklos būtų patrauklesnės, jei:
a) per jas neitų Vilniaus visuomenės sveikatos biuro propaganda (lytinis švietimas ir gender idelologija). O dabar gąsdins ir naujoji Gyvenimo įgūdžių programa
b) jei nebūtų narkotikų problemos
c) jei nebūtų patyčių problemos
d) jei nebūtų nesveikos mokinių konkurencijos mokyklose problemos
e) jei nebūtų prastų mokytojų problemos
Taigi, problema kompleksinė ir peržengia vietos savivaldos ribas
privatus ugdymas ir ugdymas namuose yra saugus uostas tuo atveju, kai valstybinė švietimo politika tampa ideologizuota. Taiklus Prancūzijos pvz. Ir JAV nuo vertybinio subyrėjimo gelbsti būtent krikščioniškos mokyklos ir mokymas namuose.
Tikrai sutinku, kad politinė kova turi būti dėl mokyklų ir valstybinės švietimo sistemos atkovojimo. Tik kol tai nepadaryta, normaliai mąstantiems tėvams reikia čia ir dabar priimti sprendimus, nuo kurių priklauso jų vaikų ateitis. Norėjau tik pasakyti, kad greičiausiai pasaulėžiūrinis aspektas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai imami leisti į privačias mokyklas. Nemanau, kad tai yra sąmoningas valdžios tikslas, nes būtent valstybinė sistema dabar yra lengviausias kelias pavergti vaikų sielas. Privati sistema ar ugdymas šeimoje dar dalį vaikų išgelbsti. Tad bėgimas iš valstybinės sistemos į privačią yra valdančiųjų politikos pasekmė, bet ne sąmoningas siekis. Prancūzijoje, kuomet ugdančių šeimoje vaikų skaičius tapo labai didelis, o taip ugdyti rinkosi daugiausia tvirtos katalikų šeimos, Macronas tokį ugdymo būdą išvis uždraudė.
sutinku, kad atsiranda vis daugiau priežasčių dėl kurių tėvams tampa patrauklesnės specializuotos privačios mokyklos.
Tačiau, jeigu neatkovosime savivaldos įstaigų iš leftistų ir globalistų, Lietuvai bus galas nes dauguma tėvų vien dėl finansinių aspektų negalės naudotis privačiomis mokyklomis.
Galinčių išleisti daugiau pinigų šveitimui individualus gelbėjimasis bus tik laikina paguoda.
Dabar vyksta tiek vaikų žalojimas, nors aktyvūs tėvai tam dar gali pasipriešinti, tiek šeimų skurdinimas.
Taigi tikslas aiškus.
Todėl viešinu faktinę informaciją ir reikalauju rimto situacijos tyrimo.
Šis klausimas turi dvi puses. Iš vienos pusės, aišku, kad visi vaikai turėtų turėti galimybę gauti kokybišką išsilavinimą valstybinėje mokykloje ir tėvai neturėtų būti verčiami ieškoti privačių mokyklų. Iš kitos pusės, esant dabartinei situacijai, išmintingi tėvai ieško galimybių vaiką leisti į privačias mokyklas ar net ugdyti šeimoje, nes nesiruošia savo vaikų atiduoti genderistams ir visokio plauko iškrypėliams, kad negrįžtamai sužalotų jų sielas.
Mūsų dukrai iki pirmos klasės šeši metai, bet mes jau dabar su kitomis šeimomis kuriam tradicinę katalikišką mokyklėlę, kuri pradės veikti šį rugsėjį. Tikrai nesiruošiam dukros leisti į valstybinę mokyklą, kur po 6 metų visai nebevaržomai siautės genderistai, kur vaikai kaip lapai krenta nuo narkotikų, kur vulgarybės pasiekusios aukščiausią lygį, o dorovė žemiausią tašką. Ką jau kalbėti apie nuolat smunkantį mokymosi lygį. Tokių tėvų – daugybė.
Nors intensyviai nesidomėjau, bet vis tiek savo aplinkoje žinau bent keturias privačias mokyklas, kurios pastaraisiais metais įsisteigė pasaulėžiūriniu pagrindu. Tokių mokyklų ypač ėmė daugėti per Covidą, kuomet atsirado reikalavimai vaikams dėvėti kaukes, testuotis, mokytis nuotoliniu būdu ir t. t. Daugybei tėvų tai buvo nepriimtina, todėl labai greitai susiorganizavo privačias mokyklėles. Todėl net nežinau, ar čia reikia specialaus tyrimo. Gana akivaizdu, kad dauguma privačių nedidelių mokyklėlių dabar steigiasi arba pasaulėžiūriniu pagrindu, arba dėl to, kad nori vaikus ugdyti pagal nekonvencines mokymo metodikas.