Įvyko svarbus balsavimas Vilniaus m. taryboje po kurio paaiškėjo, kad TS-LKD deleguotas Vilniaus meras Valdas Benkunskas, Laisvės frakcija, Socialdemokratų frakcija, absoliuti dauguma TS-LKD frakcijos narių ir dalis kitų frakcijų narių nepalaiko žodžio ir įsitikinimų laisvės Lietuvoje ir Vilniuje.
Kartais galima paruošti politinius spąstus, į kuriuos lengvai pakliūna politiškai nenuovokūs ir ideologizuoti politikai.
Tokius spąstus paspendžiau Vilniaus m. tarybos nariams, kai 2025 m. kovo 3 d. posėdyje pasiūliau kelis pakeitimus dokumentui „Vilnius – žmogaus teisių miestas“:
- Išbraukti iš deklaracijos žodžius „lytinė tapatybė“;
- Žodį „lygybė“ pakeisti į žodžius „lygios galimybės“;
- Papildyti dokumentą tekstu „pripažįsta ir gina žodžio, pažiūrų bei saviraiškos laisvę užtikrindama, kad visi gyventojai gali laisvai reikšti savo politines, religines, filosofines pažiūras bei kitus įsitikinimus“.
Čia galite susipažinti su visu dokumentu, kuriame išbraukymais ir paryškintu tekstu yra parodyti mano pateikti pasiūlymai.
Galima buvo siūlyti ir daugiau pakeitimų, bet pakako ir šių, kad išryškėtų tikrasis Vilnių valdančių politikų veidas.
Pirmasis ir antrasis pasiūlymai pateikti, kad nebūtų naudojama aiški neomarksistinė retorika ir nebūtų keliamas teisinis chaosas, kadangi sąvokos nėra apibrėžtos Lietuvos teisinėje sistemoje. Sąvokos „lytinė tapatybė“ pagalba bandoma tempti per galines duris į Lietuvą Stambulo konvenciją, nes tai reiškia 72 lytis ir pan. Aišku, Vilniaus taryba nieko neįtemps, ir gerai yra tiek, kad visai Lietuvai parodė savo ideologinį užsispyrimą ir Lietuvos įstatymų negerbimą.
Tačiau įdomiausias ir svarbiausias mano pasiūlymas buvo trečiasis. Jis toks, kad jam negali nepritarti bent kiek politinės nuovokos turintis politikas, nes, nepritaręs iš karto, pasisakys prieš žodžio, pažiūrų ir įsitikinimų laisvę, kuri garantuota Lietuvos Konstitucijoje. Siūlydamas šį papildymą argumentavau, kad dokumente labai daug prirašyta apie visokias įvairoves, lytinės orientacijos pasirinkimą ir t. t., tačiau nėra nieko, kas parodytų, kad savivaldybės tarybai ir merui rūpi žodžio ir įsitikinimų laisvė.
Savo pasisakyme išdėsčiau, kodėl Lietuvoje, ir ypač Vilniuje, atėjo laikas ginti žodžio ir įsitikinimų laisvę. Paminėjau kelis žymius ir gėdingus žurnalistų bei akademinės visuomenės atstovų persekiojimo atvejus. Taip pat priminiau, kad ir iš manęs buvo bandoma atimti žodžio ir įsitikinimų laisvę. Pradžioje tai vyko Žmogaus teisių komisijoje, kai mane buvo bandoma užtildyti visaip marginalizuojant dėl to, kad pasisakiau prieš Gyvenimo įgūdžių programą. Apie tai, ir kaip aš apsigyniau, kad dabar niekas manęs nebebando pulti, rašiau anksčiau (nuoroda ČIA).
Kiti du bandymai užčiaupti mane buvo 2024 m., kai net du kartus buvau apskųstas Vilniaus m. savivaldybės Etikos komisijai. Iš pradžių mane apskundė socialdemokratas Povilas Pinelis už tai, kad drįsau ginti nuo brutalaus ir neteisėto sunaikinimo atminimo lentą pirmajam Lietuvos savanoriui, diplomatui, Birželio sukilimo organizatoriui pulkininkui Kaziui Škirpai. O netrukus mane vėl apskundė – šį kartą Tolerantiško jaunimo asociacija, už pareikštą nuomonę, kad visi, kurie remiasi mokslu, turėtų pripažinti, jog homoseksualumas yra lytiškumo sutrikimas.
Etikos komisija mane nuteisė abu kartus. Kad tai buvo ideologiškai angažuoti sprendimai, patvirtino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri panaikino abu minėtus sprendimus. Daugiau apie tai rasite ČIA ir ČIA.
Po to priminiau tarybos nariams, kad žodžio ir įsitikinimų laisvės gynimas dabar tapo ir geopolitinio saugumo reikalu, nes naujieji JAV vadovai gali neparodyti entuziazmo ginti Lietuvą, kurioje neginama tai, kas dabar yra svarbiausia JAV.
Nepaisant labai svarių argumentų ir elementarios politinės logikos, šis mano pasiūlymas nebuvo priimtas. O tai reiškia, kad visi tarybos nariai, kurie balsavo prieš, susilaikė ar nebalsavo, nors buvo salėje, nepalaiko žodžio ir įsitikinimų laisvės gynimo! Bet svarbiausia, kad šio gynimo, nepalaiko ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas, nes jo užuominos, kad viskas esą tvarkoje su šia formuluote, mat ji atitinkanti Lietuvos įstatymus, būtų pakakę priimti mano pasiūlymą.
Peržvelgus balsavimo rezultatus svarbu pastebėti, kad mano pasiūlymą palaikė tik penki TS-LKD frakcijos nariai. Jie susivokė, kokios bus politinės nepritarimo pasekmės. Bet daugelis tarybos narių taip ir nesuprato to arba buvo apakinti sunkiai valdomos neapykantos Nacionaliniam susivienijimui. Ką gi, dabar jie tapo žodžio ir įsitikinimų laisvės priešais, ir to negali pakeisti jokios deklaracijos apie meilę žodžio laisvei. Politines pasekmes sukuria ne deklaruojamos intencijos, bet apsisprendimai ir iš jų kylantys veiksmai. Remigijus Šimašius po balsavimo bandė postringauti, kaip jis palaiko žodžio ir įsitikinimų laisvę, bet tai buvo ne kas kita, kaip saviapgaulė bei gėdos, ką balsuodamas padarė, murzinas apsiplovimas. Pone Remigijau, – jūsų balsavimas nubraukė bet kokias jūsų deklaracijas apie žodžio laisvę dabar ir ateityje. Tas pats pasakytina apie visus tarybos narius, kurie nebalsavo už mano pasiūlytą papildymą.
Toliau pateikiu balsavimo rezultatus dėl mano minėto pasiūlymo.
Taip pat pateikiu balsavimo rezultatus dėl žodžių „lytinė tapatybė“ išbraukimo.
O čia balsavimas dėl žodžio „lygybė“ pakeitimo į „lygios galimybės“.
Galiausiai pateikiu galutinio balsavimo rezultatus dėl viso dokumento po to, kai buvo atmesti mano pasiūlymai.
Vėlgi vertėtų pastebėti, kad trys TS-LKD frakcijos nariai susilaikė arba nebalsavo už dokumento priėmimą. Jie rizikavo susilaukti priekaištų (o gal ir susilaukė), nes trūko labai nedaug, kad dokumentas nebūtų priimtas. Tereikėjo, kad nebalsuotų „už“ du socialdemokratai ir viena buvusi Laisvės ir teisingumo frakcijos narė, kurie formaliai yra opozicijoje. Čia dar kartą galėjome įsitikinti, kad TS-LKD ir socialdemokratai nėra iš esmės viena kitai oponuojančios partijos, nes jų pažiūros yra lengvai suderinamos, viena kitą palaikančios, kai iškyla klausimas, kaip sėkmingiau naikinti Lietuvą pasitelkiant globalizmą ir neomarksizmą.
O čia galite išklausyti mano pasisakymą iki balsavimo ir repliką po balsavimo.
Siūlau išsaugoti šį tekstą iki rinkimų, kad prisimintumėte, kam Lietuvoje nereikia žodžio ir įsitikinimų laisvės.
Nėr nei kairės, nei dešinės – tik Bankas „Trockis” ir apsišaukėliai.
Konservai yra is prigimties komunistai.
O kada neosovietikai palaikė? Desovietizacijos gi nebuvo, tiesa? Raudonajai oligarchijai šito gi nereik. Ji gi ne durna ir Kapsukėje nedezuota, kaip tos dūros – mokslo pirmūnės. Įslaptintieji laukia išvadavimo.