Įvyko svarbus balsavimas Vilniaus m. taryboje po kurio paaiškėjo, kad TS-LKD deleguotas Vilniaus meras Valdas Benkunskas, Laisvės frakcija, Socialdemokratų frakcija, absoliuti dauguma TS-LKD frakcijos narių ir dalis kitų frakcijų narių nepalaiko žodžio ir įsitikinimų laisvės Lietuvoje ir Vilniuje.
Kartais galima paruošti politinius spąstus į kuriuos lengvai pakliūna politiškai nenuovokūs ir ideologizuoti politikai.
Tokius spąstus paspendžiau Vilniaus m. tarybos nariams, kai 2025 m. kovo 3 d. posėdyje pasiūliau kelis pakeitimus dokumentui „Vilnius – žmogaus teisių miestas“:
- Išbraukti iš deklaracijos žodžius „lytinė tapatybė“;
- Žodį „lygybė“ pakeisti į žodžius „lygios galimybės“;
- Papildyti dokumentą tekstu „pripažįsta ir gina žodžio, pažiūrų bei saviraiškos laisvę, užtikrindama, kad visi gyventojai gali laisvai reikšti savo politines, religines, filosofines pažiūras ir kitus įsitikinimus“.
Čia galite susipažinti su visu dokumentu, kuriame išbraukimais ir paryškintu tekstu yra parodyti mano pateikti pasiūlymai.
Galima buvo siūlyti ir daugiau pakeitimų, bet tam, kad išryškinti tikrąjį Vilnių valdančių politikų veidą pakako ir šių.
Pirmas ir antras pasiūlymas pateiktas tam, kad nebūtų naudojama aiški neomarksistinė retorika ir keliamas teisinis chaosas, kadangi sąvokos nėra apibrėžtos Lietuvos teisinėje sistemoje. Sąvokos „lytinė tapatybė“ pagalba bandoma tempti per galines duris į Lietuvą Stambulo konvenciją, nes tai reiškia 72 lytis ir pan. Aišku Vilniaus taryba nieko neįtemps, bet savo ideologinį užsispyrimą ir Lietuvos įstatymų negerbimą pademonstravo.
Tačiau įdomiausias ir svarbiausias mano pasiūlymas buvo trečias. Jis toks, kad jam negali nepritarti bent kiek politinės nuovokos turintis politikas, nes nepritaręs iš karto pasisakys prieš žodžio, pažiūrų ir įsitikinimų laisvę, kuri garantuota Lietuvos Konstitucijoje. Siūlydamas šį papildymą argumentavau, kad dokumente labai daug prirašyta apie visokias įvairoves, lytinės orientacijos pasirinkimą ir t. t., tačiau nėra nieko, kas parodytų, kad savivaldybės tarybai ir merui rūpi žodžio ir įsitikinimų laisvė.
Savo pasisakyme išdėsčiau kodėl jau reikia ginti žodžio ir įsitikinimų laisvę Lietuvoje ir ypač Vilniuje. Paminėjau kelis žymius ir gėdingus žurnalistų ir akademinės visuomenės atstovų persekiojimo atvejus. Taip pat priminiau, kad ir man buvo bandoma atimti žodžio ir įsitikinimų laisvę. Pradžioje tai vyko Žmogaus teisių komisijoje, kai mane buvo bandoma užtildyti visaip marginalizuojant kai pasisakiau prieš Gyvenimo įgūdžių programą. Apie tai ir kaip apsigyniau, kad dabar niekas manęs nebando pulti rašiau anksčiau (nuoroda ČIA).
Kiti du bandymai užčiaupti mane buvo 2024 m., kai net du kartus buvau apskųstas Vilniaus m. savivaldybės Etikos komisijai. Iš pradžių socialdemokrato Povilo Pinelio buvau apskųstas, kad drįsau ginti nuo brutalaus ir neteisėto sunaikinimo atminimo lentą pirmajam Lietuvos savanoriui, diplomatui, Birželio sukilimo organizatoriui pulkininkui Kaziui Škirpai. Po to buvau apskųstas Tolerantiško jaunimo asociacijos už pareikštą nuomonę, kad visi, kurie remiasi mokslu turėtų pripažinti, kad homoseksualumas yra lytiškumo sutrikimas.
Etikos komisija abu kartus mane nuteisė. Kad tai buvo ideologiškai angažuoti sprendimai patvirtino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri panaikino abu minėtus sprendimus. Daugiau apie tai ČIA ir ČIA.
Po to priminiau tarybos nariams, kad žodžio ir įsitikinimų laisvės gynimas dabar tapo ir geopolitinio saugumo reikalu, nes naujieji JAV vadovai gali neparodyti entuziazmo ginti Lietuvą, kurioje neginama, tai kas dabar yra svarbiausia JAV.
Nepaisant labai svarių argumentų ir elementarios politinės logikos šis mano pasiūlymas buvo nepriimtas. O tai reiškia, kad visi tarybos nariai, kurie balsavo prieš, susilaikė ar nebalsavo, nors buvo salėje, nepalaiko žodžio ir įsitikinimų laisvės gynimo. Šio svarbaus dalyko nepalaiko ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas, nes jo užuominos, kad viskas tvarkoje su šia formuluote nes ji atitinka Lietuvos įstatymus, būtų pakakę mano pasiūlymo priėmimui.
Peržvelgus balsavimo rezultatus svarbu pastebėti, kad mano pasiūlymą palaikė 5 TS-LKD frakcijos nariai. Jie susivokė kokios bus politinės nepritarimo pasekmės. Bet daugelis tarybos narių nesuprato to arba tiesiog buvo apakinti sunkiai valdomos neapykantos Nacionaliniam susivienijimui. Ką gi, dabar jie tapo žodžio ir įsitikinimų laisvės priešais ir to negali pakeisti jokios deklaracijos apie meilę žodžio laisvei. Politines pasekmes sukuria ne deklaruojamos intencijos, bet apsisprendimai ir iš jų kylantys veiksmai. Remigijus Šimašius po balsavimo bandė postringauti kaip jis palaiko žodžio ir įsitikinimų laisvę, bet šaukštai jau buvo po pietų, p. Remigijau – jūsų balsavimas nubraukė bet kokias jūsų deklaracijas apie žodžio laisvę dabar ir ateityje. Tai liečia visus tarybos narius, kurie nebalsavo už mano pasiūlytą papildymą.
Toliau pateikiu informaciją apie balsavimo dėl minėto mano pasiūlymo rezultatus.
Taip pat pateikiu balsavimo rezultatus dėl žodžių „lytinė tapatybė“ išbraukimą.
O čia balsavimas dėl žodžio „lygybė“ pakeitimo į „lygios galimybės“.
Galiausiai pateikiu galutinį balsavimo dėl viso dokumento, po to kai buvo atmesti mano pasiūlymai.
Vėlgi vertėtų pastebėti, kad 3 TS-LKD frakcijos nariai susilaikė arba nebalsavo už dokumento priėmimą. Jie rizikavo susilaukti priekaištų (o gal ir susilaukė), nes labai nedaug trūko, kad būtų nepriimtas dokumentas. Tereikėjo, kad nebalsuotų už du socialdemokratai ir viena buvusi Laisvės ir teisingumo frakcijos narė, kurie formaliai yra opozicijoje. Čia dar kartą galėjome įsitikinti, kad TS-LKD ir socialdemokratai nėra iš esmės viena kitai oponuojančios partijos, nes jų pažiūros yra lengvai suderinamos – tas pats palaikymas Lietuvos naikinimui pasitelkiant globalizmą ir neomarksizmą.
Čia galite išklausyti mano pasisakymą iki balsavimo ir repliką po balsavimo.
Siūlau išsisaugoti šį tekstą iki rinkimų, kad prisimintumėte, kam Lietuvoje nereikia žodžio ir įsitikinimų laisvės.
