Didelių pinigų taškymas prasideda nuo nedidelių sumų – Overtono lango metodas. 2023 metų rugpjūčio mėn. Vilniaus m. taryba priėmė sprendimą investuoti į vandenilio gamybos įrenginius. Pagrindinis argumentas, šalia piešiamo ateities žaliojo „rojaus“, buvo, kad 8 mln. eurų vertės projektui bus suteikta net 70 proc. – 5,6 mln. eurų ES parama.
Šio projekto negalima įgyvendinti net jeigu parama investicijoms būtų 100 proc., nes kol kas žaliasis vandenilis yra nepateisinamai brangus. Naudojant žaliąjį vandenilį viešajame transporte, sąnaudos kurui, tam pačiam nuvažiuotam atstumui, bus daugiau negu 5 kartus didesnės, negu naudojant elektrą ar CO2 emisijoms neutralų biometaną.
Taip pat vandeniliniai autobusai yra trečdaliu brangesni už elektrinius ir beveik 3 kartus brangesni už biometanu varomus autobusus.
Kai buvo svarstomas vandenilio gamybos projektas reikalavau pateikti ir įvertinti visą minėtą informaciją, tačiau tai nebuvo padaryta.
2025-01-29 Vilniaus tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl autobusų pirkimo viešajam transportui, pagal kurį už 16 vandeniliu varomų dviašių autobusų rengiamasi pakloti beveik 13 mln. eurų. ES parama šį kartą bus labai kukli – tik 7,5 proc.
Vietoj minėtų autobusų įsigijus ekologišku biometanu varomu autobusus, investicijoms būtų taupoma 8 mln. eurų, o kuro kaštams per 10 metų būtų taupoma apie 11,5 mln. eurų. Viso sutaupymai sudarytų apie 19,5 mln. eurų.
Pagrindinis argumentas kodėl privalome išmesti į balą beveik 20 mln. eurų yra tas, kad prieš dvejus metus buvo įsipareigota paimti 5,6 mln. eurų paramą ir nutarta investuoti dar 2,4 mln. eurų į vandenilio gamybos įrenginius.
Šiuo metu vandenilio gamybos projektas vis dar yra parengiamojoje, nedaug lėšų pareikalavusioje, projektavimo stadijoje. Tačiau vis tiek atkakliai nenorima pripažinti, kad šio projekto inicijavimas buvo klaida. Vietoj to vienas klaidingas sprendimas naudojamas motyvu priimti kitą, dar didesnius nuostolius atnešantį sprendimą – vandeniliu varomų autobusų pirkimą tik dėl to, kad abiejų sprendimų iniciatoriui, Vilniaus merui Valdui Benkunskui nereikėtų pripažinti anksčiau padarytos klaidos.
Panaši istorija vyksta su elektra varomų autobusų pirkimu. Jeigu vietoj 112 dviašių ir triašių elektra varomų autobusų, kurių kaina būtų beveik 80 mln. eurų, Vilniui būtų perkami biometanu varomi autobusai, galima būtų investicijoms sutaupyti apie 40 mln. eurų. Tam atkakliai prieštaraujama ir pateikiami tokie argumentai:
a) Nes elektrinių autobusų pirkimui gaunama ES parama, kuri sumažintų investicijas apie 26 mln. eurų. Tačiau nesakoma, kad reikės papildomai 6–8 mln. eurų pakrovimo infrastruktūros įrengimui ir dar apie 10–15 mln. eurų papildomiems autobusams, kurių reikės šaltuoju metų laiku, kai vieno akumuliatoriaus pakrovimo nepakaks visos dienos kelionėms.
b) Nes ką tik paskelbėme Vilnių Europos žaliąja sostine ir tai nedera su klimatui neutraliu biometanu varomais autobusais (?!).
c) Nes 2035 m. eurokomisaras nurodys sustabdyti visų vidaus degimo variklius, įskaitant ir naudojančių klimatui neutralų biometaną (?!), turinčių autobusų eksploatavimą. Negi vis dar tikime, kad nepaisydami sveiko proto po 10 metų švaistysime pinigus ir kursime žaliąjį ES „rojų“, nors visas kitas pasaulis darys tik tai, kas finansiškai naudingiausia?
Nesistebėkite vilniečiai, kad dvigubinamos viešojo transporto bilietų kainos – privalote susimokėti žaliojo „rojaus“ projekto vizionieriams.
Jeigu alternatyva būtų tik tarp vandenilinių bei elektra varomų autobusų ir importuojamą dyzeliną naudojančių autobusų, galima būtų bent iš dalies pateisinti projekto iniciatorių užsispyrimą. Tačiau šiuo atveju alternatyva yra ekologiškas, klimatui neutralus, Lietuvoje gaminamas biometanas.
Kaip kompromisą siūlau neatsisakyti santykinai nebrangių 33 mini ir midi elektrinių autobusų, kainuosiančių, įvertinus ES paramą, 7 mln. eurų, pirkimo, nes naudojant juos miesto centre būtų mažinama oro tarša ten, kur tai aktualiausia. Jeigu ateityje pigs ir vystysis elektrinių autobusų akumuliatorių technologijos, galima bus toliau svarstyti apie palaipsninę elektrinių autobusų parko plėtrą.
Tai, ką čia paminėjau, tėra tik smulkmena, palyginti su tuo, ką vis dar rengiamasi sušerti žaliajam klimato drakonui.
Štai pranešta, kad gauta 10 mln. eurų parama niekaip finansiškai nepateisinamo žaliojo vandenilio transportavimo vamzdynais iš Suomijos į Vokietiją per Baltijos šalis projektui ir absoliučiai beprasmiškam, netgi niekaip nemažinančiam naftos ir dujų vartojimo, CO2 gaudymo projektui. Ar ta parama, žaliojo apdujimo apimtiems politikams, vėliau netaps argumentu švaistyti milijardus?
Akivaizdu, kad JAV, Kinijai, Indijai ir kitoms šalims, kurios aklai neeikvos pinigų kovai su klimato kaita, ekonomiškai spaudžiant ES, greitai baigsis visi žalieji kliedesiai. Svarbu tik kiek iki tol dar bus iššvaistyta mūsų pinigų.
Būtų gerai per kokią nors TV surengti šia tema viešą diskusiją. Dar geriau – tokias diskusijas rengti nuolat.