Fizikos ir ekonomikos neapgausi. Bet naujieji komunistai, neatsisakydami gaminti ir naudoti žaliąjį vandenilį, užsispyrę tai bando padaryti.
Net jeigu jūs esate nepataisomas ekstremalaus žaliojo kurso šalininkas, protestuokite prieš lėšų švaistymą žaliajam vandeniliui.
Juk puikiai yra žinoma, kad kitos alternatyvos yra žymiai pigesnės. Gal apie tai galima būtų svarstyti Ispanijoje, kur naudojant kiniškas saulės panelės elektros savikaina būtų apie 2 ct/kWh. Tačiau tik ne Lietuvoje.
Atsisakysime žaliojo vandenilio projektų, liks daugiau lėšų kitiems, ekonomiškai daug racionalesniems projektams.
Tačiau mūsų eurokomjaunuoliams tai nė motais. Liepta būti žaliojo vandenilio pionieriais ir vykdom. Ir nesvarbu, kad tokie projektai sukompromituos patys save ir kartu kitus planus mažinti Lietuvos priklausomybę nuo naftos ir dujų importo.
Energetikos ministras D. Kreivys paskelbė apie artėjančią žaliojo vandenilio erą ir pulta vykdyti jo fantazijas.
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas rengiasi pats gaminti ir greičiausiai pats naudoti žaliąjį vandenilį. Turbūt, kad lengviau paslėptų šios aferos žalą, dar nusprendė įsigyti vėjo parką elektros gamybai. Tada bus lengviau manipuliuoti savikainą formuojančiais kaštais, nes visi kaštai bus įmonės viduje.
Vilniaus m. savivaldybė elgiasi ne taip gudriai.
Iš pradžių turbūt sugalvojo, kad Vilniaus šilumos tinklai, kurie statosi žaliojo vandenilio gamybos įrenginius, galės naudoti elektrą, pagamintą deginant biokurą. Tačiau paaiškėjo, kad pagal ES reglamentus toks vandenilis nebus žalias. Dabar jau kalba apie elektros įsigijimą iš vėjo ar saulės parkų ir tada paaiškės reali ir labai nepatraukli žaliojo vandenilio savikaina.
Pagamintą vandenilį rengiamasi naudoti Vilniaus viešajame transporte. Tačiau akivaizdu, kad lyginant su elektriniais autobusais vandeniliu varomų autobusų kuro kaina bus beveik dvigubai didesnė. Bus bandoma teisintis, kad vandeniliu varomi autobusai kursuos priemiesčiuose ilgais maršrutais, kur nėra galimybės naudoti ribotą važiavimo atstumą iki pakrovimo turinčius elektrinius autobusus. Tačiau šiuo atveju galima naudoti biometanu varomus autobusus, kurių naudojimas užmiestyje būtų visiškai priimtinas aplinkosauginiu požiūriu. O ką jau kalbėti apie kosminę vandeniliu varomų autobusų pirkimo kainą, lyginant su kitų rūšių autobusais.
Vakaruose vandenilio projektų atsisakoma. Tuo tarpu mūsų eurokomjaunuoliai įnirtingai vykdo įsakymą pastatyti šviesųjį žaliojo vandenilio neokomunistinį rytojų.
Ar esame pasirengę dosniai pakratyti savo kišenes visų tų kliedesių realizavimui? Ar vėl statysime ir niekaip nepastatysime komunizmo, tik šį kartą žaliai-raudono?
Nuoroda į pranešimo tekstą. Jis tik prenumeratoriams greičiausiai tam, kad daugiau rinkėjų negalėtų perskaityti.
Taip pat įkėliau (žr. žemiau) savo ankstesnius pasisakymus žaliojo vandenilio tema.
Pasinaudodamas Vilniaus m. tarybos nario įgaliojimais, bandžiau protestuoti dėl minėto žaliojo vandenilio projekto. Eurokomjaunuoliai pasistengė neišgirsti mano argumentų. Ką gi, tuo skaudžiau bus ateityje, kai patirsime visas šio fanatiško sumanymo pasekmes.
Almantas Stankūnas. Žaliojo vandenilio bankrotas
Almantas Stankūnas. Žaliai raudona destrukcija pati nesustos
Almantas Stankūnas. Žaliojo vandenilio fantazijos – sumaištis ES ir Lietuvoje
Almantas Stankūnas. Žaliasis vilniečių terorizmas
