Reaguodami į žiniasklaidoje populiarėjančius ir net mokslininkų skleidžiamus aiškinimus apie populizmo iškilimą ir tariamą grėsmę demokratinėse šalyse, dalinamės būtent populizmo problemai skirtu trumpu fragmentu iš profesoriaus Alvydo Jokubaičio pasisakymo Vilniaus knygų mugėje vykusiame jo knygos „Liberalizmas kaip pilietinė religija“ pristatyme. Teksto apačioje rasite viso renginio vaizdo įrašą su A. Jokubaičio ir V. Rubavičiaus pasisakymais.
Tikriausiai visi girdėjo šiandien vaikštantį žodį „populizmas“. Šalia politinio korektiškumo dabar populizmas vienas įdomiausių ir sunkiausiai suprantamų dalykų.
Žodyje „populizmas“ populus reiškia liaudį, kaip ir žodyje „demokratija“ demos reiškia liaudį. Lietuvos Konstitucijoje parašyta, kad suverenas šioje valstybėje yra Tauta, o tai reiškia liaudis. Paprasčiau kalbant, žmonės patys save valdo.
Taigi kai rinkimus demokratiškai laimi Lenkijos, Amerikos Valstijų ar Vengrijos liaudis, kyla klausimas, kas čia blogo? Nenoriu kalbėti apie Trumpo asmenį, tačiau tai yra žmonių pasirinkimas. Visi mes esame populistai, nes jeigu esi demokratas, esi populistas.
Tačiau dabar tai ignoruojama. Net mokslininkai pradėjo vartoti šitą vertinančią sąvoką. Atkreipkime dėmesį: jeigu man kažkas nepatinka, aš jį diskredituoju vadindamas populistu. Romos Respublikos laikais populiarų (populares) partija, Lietuvoje prieš karą buvo liaudininkų partija ir viskas buvo tvarkoje. Tačiau šiandien turime naują mąstymo logiką, pagal kurią, jeigu laimi ne tie, kurių norėjai, tai yra, jeigu laimi ne liberali demokratija, tai yra kažkaip blogai, o tam „blogai“ įvardyti ištraukiamas keiksmažodis „populistas“.
Jeigu būtų ištraukiamas keiksmažodis „demagogas“ – seniai girdėtas žodis – viskas būtų aiškiau ir net senovės graikai suprastų. Tačiau populizmo sąvoka turi labai gudrią potekstą. LRT laida „Panorama“ nuolatos naudoja šią sąvoka. Jie su tokiu keistu pasimėgavimu nuolat sako „Vengrijos populistai“. Tas piktnaudžiavimas šiuo vienu žodžiu yra labai stiprus.
