Vienas keisčiausių dalykų, kurį teko matyti ir girdėti Miuncheno Saugumo konferencijos dienomis, tai europinių NATO partnerių šokas dėl galimų JAV veiksmų pasekmių Europos saugumui. Ypač, jei laimėtų Trumpas, kas yra realu. Ir dėl užsitęsusių politinių, partinių karų Vašingtone, kalbant apie karinę ir kitokią paramą Ukrainai realiame kare su Rusija.
Keista buvo tai matyti, todėl, kad, kai JAV administracija pasirašė iškilmingai Baltuosiuose rūmuose sprendimą dėl Ukrainos Demokratinio Akto lend lease principu įgyvendinimo, bet jo kažkodėl nusprendė neįgyvendinti, tai buvo aišku, kad metams pasibaigus, iškils klausimas dėl galimybės teikti toliau karinę paramą.
Iki šiol iš kolegų politologų bei ekspertų tiek iš JAV, tiek iš kitų šalių negirdėjau atsakymo, kodėl pasirašius šį sprendimą dėl lend lease Baltuosiuose rūmuose, kuris prieš tai dar buvo patvirtintas ir JAV Senate bei Kongrese, prezidento Bideno administracija nusprendė atidėti jo įgyvendinimą ir dabar susidūrė su didele problema padėti Ukrainai ginkluote.
Žinoma, JAV, kaip ir buvo galima tikėtis, tapo didžiausia karine prasme Ukrainos donore, lyginant su kitomis NATO šalimis. Tai buvo padaryta pagal kitą programą. Jos pagalba, nors kartais ir ilgokai trypčiojanti prieš peržengiant pačių nusibraižytas raudonas linijas, buvo labai svarbi tiek Ukrainai organizuojant puolimą Charkivo ir Chersono srityje, tiek vėliau ginantis. Bet dabar pagalba nutrūko. Baigėsi suma biudžetiniams metams.
Ar nebuvo galima spėti, kad respublikonai nepritars arba gal tik kada nors ateityje pritars JAV prezidento administracijos siūlymams, kai demokratai ir asmeniškai prezidentas Bidenas taip susitapatino su iki šiol teikta pagalba Ukrainai, o visiems buvo žinoma, kad nuo 2023 m. jau ims įsibėgėti prezidento rinkimų kampanija? Respublikonų kandidatas į prezidentus Trumpas turi kitą požiūrį į šią pagalbą, o be to aišku, kad ne tik jis, bet ir net tie respublikonų partijos atstovai Kongrese, nepalaikys lengvai bet kokios demokratų iniciatyvos. Nepalaikys arba su didelėmis išlygomis palaikys net ir tie respublikonai Kongrese, kurie šiaip palaiko Ukrainą.
Taigi, dabartinė situacija, kuri susidarė JAV ant Kapitolijaus kalvos buvo visai prognozuojama, kai nebuvo paleistas įgyvendinimas lend lease Akto. Tokiai situacijai turėjo ruoštis ir Ukrainos partneriai Europoje, pastatant savo ekonomiką bent iš dalies ant karo ekonomikos bėgių. Bet tai irgi nebuvo padaryta. Priešingai, pati Europa, nepaisant visų pažadų, sugebės, matyt, iki kovo mėnesio pagaminti tik pusę kiekio žadėtų artilerijos sviedinių.
Taigi, susidaro tikrai kritinė situacija. Nereikia galvoti, kad ukrainiečiai yra kažkokie superžmonės, kurie gali eiti negavę reikiamo kiekio išminavimo priemonių per minų laukus ir nežūti, pulti negavę oro priedangos ir reikiamo kiekio oro gynybos priemonių, naikintuvų bei toliašaudės ginkluotės, o dabar dar atlaikyti rusų puolimą kiekviename taške.
Ukrainiečiai tik kraipė pečiais Miunchene girdėdami apie menką Vakarų partnerių supratimą, kas vyksta fronte, kai taip jaučiamas visko stygius ir juo labiau, kad nepaisant daugybės konferencijų, seminarų, susitikimų nebuvo pasiruošta situacijai, kurią dabar reikia skubiai spręsti.
Norisi tik tikėtis, kad JAV abiejų partijų politikai, įskaitant kandidatus į prezidentus, supras, jog tokia peštynių situacija nėra palankiai vertinama abiejų partijų rinkėjų. Džiugina apklausos, kurios rodo, jog ne tik demokratų, bet ir respublikonų rinkėjai suvokia Putino grėsmę ir būtinybę jį stabdyti.
Medalinskas silpnas politikas. Šiandien jo kalba per LRT radiją buvo gyrimasis sąjūdžio veikloje ir tarnaujant Paksui. Prisimename tą laiką. Sąjūdyje jis nieko nenuveikė, tarnaudamas Paksui užsienio politikos patarėju nieko gero apie užsienio politiką nenutuokė. Patarinėjo daugiau Paksienei. Net jo tėvas, su kuriuo ilgai bendravome, rimtai sūnaus nevertino.
Iš dalies sutinku su autoriaus vertinimu, tačiau vaizdas toli gražu nepilnas…kažkodėl autorius nekalba apie Ukrainos Napoleoną, kuris sulig kiekviena diena darosi panašus į mažą putiną, apie Zelenskio „nuopelnus”, dangstant korupciją, ištisai meluojant apie tikrą padėtį fronte, apie visos kariuomenės vadovybės atleidimą…Bet laikrodukas tiksi…gegužės mėnesį baigsis šito atsiprašant „Čerčilio” kadencija ir nebus paprasta…Linkiu ukrainečiams pergalės ir nepakartoti klaidos, kai Maidanas laimėjo, tačiau Ukraina pralaimėjo, nes į valdžią sugrįžo tie patys Janukovičiaus laikų banditai…istorija linkusi kartotis…pas mus juk irgi ta pati situacija Sajūdis laimėjo, o Lietuva pralaimėjo, valdžioje dabar kas?Teisingai okupantų ir kolaborantų palikuonys…