Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, Generalinę prokuratūrą ir Teisingumo ministrą su prašymu nutraukti pedagogės A. Laučienės politinio persekiojimą.
Išplatintame laiške pažymima, kad ilgametė pedagogė Alina Laučienė patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tariamą kurstymą prieš kitataučius, kurį įžvelgė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Šarūnas Šimonis ir prokuroras Tomas Danyla A. Laučienės beveik prieš du metus paskelbtame straipsnyje „Lietuvi, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“.
Pasirodžius šiam straipsniui privačios detektyvų kontoros vadovas Olegas Rimanas parašė skundą policijai, kad A. Laučienės publikacija jį diskriminuoja. Netrukus prie O. Rimano prisijungė ir kontraversiškai pagarsėjęs buvęs Gabrieliaus Landsbergio patarėjas, šiuo metu Vilniaus m. savivaldybėje įsitaisęs buvęs britas Mark Adam Harold.
Pamenate, jis socialiniame tinkle taisyklinga angliška kalba yra pareiškęs „Fuck you Lithuania“ (psu tave Lietuvą) ir dėl to buvo išmestas iš tuometinės liberalų frakcijos sostinės savivaldybėje. Tai štai, šių dviejų asmenų inciatyva, kurie galimai yra susijęs su tuometine valdžia, buvo inicijuotas baudžiamojo persekiojimo procesas.
Policija net kelis kartus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Policija net kelis kartus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačiusi baudžiamosios veikos požymių. Mat baudžiamajai veikai kvalifikuoti būtina, kad asmuo sąmoningai turėtų tikslą įžeisti, sumenkinti, pažeminti kitus asmenis. Tai yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, kad „…neigiamos nuomonės ar pareiškimai, neturint apibrėžtų tikslų įžeisti, sumenkinti, pažeminti, negali būti vertinami kaip pavienis subjektyviosios pusės elementas. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti“.
Tačiau prokuroras Šarūnas Šimonis nuolat naikino policijos sprendimus, versdamas atlikti A. Laučienės publikacijos teksto ekspertizes, kurios nustatytų jos tariamai padarytos nusikalstamos veikos požymius.
Pirmąsias ekspertines išvadas pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) vyriausioji teismo ekspertė G. Herasimenkienė, nurodžiusi, kad straipsnis lingvistiniu požiūriu yra žeminantis, niekinantis Lietuvoje gyvenančius rusus, lenkus, baltarusius, ukrainiečius ir žydus, tačiau jame nėra skatinama, raginama smurtauti, nėra išsakoma grasinimų. Straipsnyje suformuluoti reikalavimai, kuriuos esą lietuviai turėtų kelti Lietuvoje gyvenantiems rusams, lenkams, baltarusiams, ukrainiečiams ir žydams. Straipsnis, nėra bauginantis.
To buvo per mažai. Pakartotinėje ekspertinėje išvadoje ta pati LTEC vyr. teismo ekspertė G. Herasimenkienė pakartojo, kad straipsnio pasakymai, žemina, niekina kitataučius ir propaguoja priešiškumą jiems.
Tačiau inicijuotoje trečiojoje Policijos užsakytoje Žurnalistų etikos inspektoriaus išvadoje, jau nurodyta, kad tautinių vertybių iškėlimas savaime nėra kitų tautinių bendrijų niekinimas ar diskriminavimas, visas publikacijos tekstas nelaikytinas tyčiojimusi, niekinimu, kurstymu diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės ar kilmės.
Pateikiami konkretūs tipiniai epizodai ir jų pasmerkimas savaime nėra taikytinas visiems tų tautinių bendrijų atstovams, juolab nesiūlomi jokie diskriminavimo veiksmai. Kadangi nėra pagrindo teigti, kad griežtas ar gal kam atrodantis esąs įžeidžiamas dalies visuomenės apibūdinimas taip pat kartu savaime būtų tyčiojimasis, niekinimas, kurstymas diskriminuoti būtent dėl kilmės ar tautybės, akivaizdu, jog tiriamosiose ištraukose (ir visame tekste apskritai) neigiamo kai kurių atvykėlių vertinimo pagrindas yra jų įsitikinimai ar pažiūros.
Prokurorui nerimstant, A. Laučienės atstovas užsakė ir pateikė trijų psichologų ekspertinę išvadą (Asmens veiką charakterizuojančių psichologinių požymių vertinimo išvadą), kurioje psichologijos ir psichiatrijos mokslininkai ir praktikai nurodė, kad… Neturėtų būti abejojama A. Laučienės konstituciniais teiginiais ir ginčijama ar varžoma jos galimybė realizuoti jos konstitucinę teisę agituoti už tautos atstovus, kurie atstovaus tautai, neturėtų būti ginčijama ar varžoma A. Laučienės galimybė reikšti nuomonę apie vienokį ar kitokį elgesį, vertinti jį. Žodžio laisvė ir asmens išraiškos laisvė yra vienos svarbiausių žmogaus laisvių, kurios yra būtinos laisvos ir demokratinės visuomenės egzistavimui.
Matyt, prokuratūra gavusi politinę užduotį.
Po tokių išvadų vaizdžiai tariant, net ir arkliui turėtų būti aišku, kad neįmanoma pedagogės pasodinti už grotų ar kitaip ją nubausti. Tačiau, matyt, prokuratūra gavusi politinę užduotį (tai tik autoriaus nuomonė) savo darbą tęsė. Tam pačiam LTEC ii užsakė ketvirtąją ekspertizę. Taigi visas sudėjus ekspertizės turėjo būti penkios.
Ir štai netikėtai į viešumą išlindo kurioziniai teisėtvarkos dalykai. Paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl šalčininkiečių Genadijaus Rogač ir Pavelo Ivaško viešų išpuolių prieš Lietuvos visuomenę ir valstybę. Šie du sėbrai nešvankiais žodžiais plūdo lietuvius ir Lietuvą, vadindami pederastais, tyčiojosi iš ukrainiečių, sakė norintys iššaudyti Seimą ir tik laukia, kada Lietuvą užims Rusijos kariuomenė…
Ikiteisminis tyrimas šiems veikėjams buvo nutrauktas, gavus ekspertinę išvadą, kurią pateikė ta pati LTEC vyriausioji teismo ekspertė G. Herasimenkienė. Mat ji suprato, kad Genadijus Rogač kalboje nėra neapykantos kurstymo požymių, jis neskatina kitų šaudyti žmones, neragina kitų tyčiotis iš lietuvių ir ukrainiečių, jis tik pats taip nori…
Taigi G. Rogač ir P. Ivaško viešų išpuolių prieš Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius, lietuvių tautą ir Lietuvą, jų grasinimų šaudyti žmones prokuratūra nesureikšmino, nes pakako G. Herasimenkienės nuomonės. O štai šiai poniai pasakius, kad A. Laučienė publikacijoje nieko nebaugina, neskatina ir neragina smurtauti, joje nėra grasinimų, tačiau žemina kitataučius ir propaguoja priešiškumą, nes jiems suformuluoti reikalavimai, kuriuos lietuviai turėtų kelti Lietuvoje gyvenantiems kitataučiams – publikacijos autorei baudžiamoji byla.
Žmogaus teisių gynėjai laiške šalies vadovams, Generalinei prokuratūrai ir Teisingumo ministrui rašo, kad yra šokiruoti tokių ekspertinių išvadų šališkumu. Jį neabejotinai lemia ekspertų politinės pažiūros ir požiūris į Lietuvos valstybės savarankiškumą.
A. Laučienės straipsnio esmė buvo ne priešprieša, bet kvietimas atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą. Kritika viešiems asmenims, įskaitant politikus, yra neatsiejama demokratinio proceso dalis, kuri neturėtų būti interpretuojama kaip nusikalstama veika.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis skelbia, jog visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymą, nepaisant jų kilmės, įsitikinimų ar tautybės. Tačiau šiuo atveju žmogaus teisių gynėjams visiškai akivaizdu, jog tiek LTEC, tiek prokuratūra praktikoje taiko dvigubus standartus.
Lietuvos Konstitucija užtikrina teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, garantuoja Lietuvos piliečiams, kad Valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pedagogė A. Laučienė savo straipsnyje išsakė nuomonę apie valstybinės lietuvių kalbos reikšmę ir jos išsaugojimo būtinybę, taip pat neigiamą nuomonę apie asmenis ir jų grupes, vengiančias vykdyti įstatymo nustatytą pareigą – mokytis valstybinės lietuvių kalbos, nes to reikalauja Valstybinės kalbos įstatymas (1 ir 7 straipsniai), todėl demokratinėje visuomenėje tokios nuomonės yra būtina viešųjų diskusijų dalis.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), taip pat pabrėžia, kad informacija gali šokiruoti, erzinti ar trikdyti visuomenę, tačiau jeigu joje nėra raginimų pavojingai veikti, jei nėra skleidžiama neapykanta ir netolerancija, kurie gali sukelti žalingus padarinius visuomenėje, tokia informacija yra neatsiejama demokratinės visuomenės dalis.
Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad A. Laučienės straipsnyje nėra ir neįmanoma įžvelgti raginimų smurtauti, skatinti neapykantą ir kt., todėl baudžiamosios atsakomybės taikymas visiškai neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų saviraiškos laisvės apsaugos principų ir turi užsakomojo politinio persekiojimo požymius. Jos mano, kad prokuratūra pedagogės atžvilgu vykdo išskirtinai politinį užsakymą, kuris siejamas su Rusijos hibridinio karo tikslais – slopinti buvusios sovietų sąjungos tautų nacionalinę savimonę.
Teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pedagogei A. Laučinei turi visus politinės bylos požymius.
Tokiu būdu prokurorų Š. Šimonio ir T. Danylos iškelta ir teisme nagrinėjama baudžiamoji byla pedagogei A. Laučinei turi visus politinės bylos požymius.
Žmogaus teisių organizacijos prašo šalies vadovus, Generalinę prokuratūrą ir Teisingumo ministrą nutraukti pedagogės A. Laučienės politinį persekiojimą. Pateikti išaiškinimą, kodėl abiem nurodytais atvejais, kurie sukėlė rezonansą visuomenėje, buvo taikytas skirtingas LTEC ir prokuratūros vertinimas. Kuo raginimai A. Laučienės publikacijoje kitataučius mokytis lietuvių kalbos bei besąlygiškai paklusti Lietuvos įstatymams kelia išskirtinę grėsmę visuomenei ir valstybei, o minėtų asmenų G. Rogač ir P. Ivaško grasinimai fiziškai susidoroti su žmonėmis, šių asmenų patyčios iš ukrainiečių, lietuvių ir Lietuvos valstybės, jokios grėsmės visuomenei ir valstybei nekelia.
Kartu prašo spręsti dėl Š. Šimonio ir T. Danylos tinkamumo eiti prokurorų pareigas, kadangi Prokuratūros įstatymas įpareigoja prokuratūrą vadovautis Konstitucija, nešališkai atlikti savo funkcijas ir ginti viešąjį interesą (19 str.), nes piliečių konstitucinis lygybės prieš įstatymą principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje yra viešais visuomenės interesas.
Visą laiško tekstą galima rasti ČIA.
Primename, kad žmonės jautriai atsiliepė į kvietimą remti aukomis persekiojamą pedagogę A. Laučienę. Aukos pervedamos į Lietuvos žmogaus teisių asociacijos sąskaitą LT 637044060001139296. Skirdami paramą nurodo, kad ji skiriama Alinai Laučienei remti.
