Gegužės 21 dieną Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai Julius Proškus, Jonas Arbačiauskas ir Raimundas Kaminskas aplankė vietas Prienų ir Alytaus raj., kurios siejamos su laisvės kovotojo, šaulio Prano Praškevičiaus-Proškaus (1892-1946) gyvenimu, darbine bei pilietine veikla.
Šaulys Pranas Praškevičius-Proškus buvo Lietuvos savanoris, dirbo tuometinėje VSD institucijoje ir pasienio policijos Zarasų užkardoje.
Nuo 1935 m. grižo į Gerulių kaimą tvarkyti savo žemę, kurią gavo kaip savanoris. Sodyba jo, pagal to meto standartus, tapo pavyzdinė. Jis niekada netoleravo komunistinės propagandos. Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, o nuo 1944 m. Lietuvos partizaninėje veikloje.
1944 m. gruodžio 24 d. per Kūčias sovietų represinės struktūros pareigūnai visą Proškų (be tėvo Prano) šeimą išvarė į kiemą, iššaudė gyvulius, o visus sodybos pastatus ir gyvenamąjį namą sudegino.
1946 m. Vilniuje Pranas Praškevičius-Proškus sovietų okupacinės valdžios pareigūnų buvo nužudytas.
Amžina šlovė kritusiems kovose Lietuvos Didvyriams!
Labai svarbu priminti laisvės kovas, priminti dėl jos nužudytus, dėl jos kovojusius ir žuvusius. Tačiau nepamirškime, kad iškovotą laisvę reikia pastoviai saugoti. Turi būti tie, kurie ją saugo DABAR. Netiesa, kad mūsų valstybės laisvės dabar lyg ir niekas nepuola. Puola, ir vis įžūliau. Su „šimašių” pliažais tautos centrinėje aikštėje, su „armonaičių” narkotikų propaganda ir daugybe kitų, lyg ir patraukliai įpakuotų „šūdo gabalų” (čia aš nesikeikiu, čia tik cituoju Armonaitę), su Seimo pirmininke jau tapusia KGB rezervisto dukra ir jos siūlomomis „patrnerystėmis”. Pakilkime visi, kurie šį pavojų suprantame.