2025-01-13, Pirmadienis
Naujienlaiškis

Anatolijus Lapinskas. Naujas karas su lietuvių kalba

 

Alkas.lt ekrano nuotr.

Lapkričio 20 Varšuvoje Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai pasirašė tautinių mažumų švietimo deklaraciją. Ją pakomentavau, nurodęs, kad tai nelygiavertė deklaracja, teikianti valstybinės kalbos nemokėjimo lengvatų Lietuvos lenkams, bet jokių Lenkijos lietuviams.

Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič neseniai pareiškė, kad lietuvių, t.y. valstybinės kalbos egzaminas ir toliau lenkiškose mokyklose turi būti susilpnintas. Savo komentare pastebėjau, kad jeigu Lenkijos lietuvių mokyklose valstybinė lenkų kalba taptų susilpninta, Lenkijos valdžia tiesiog uždarytų tokias mokyklas.

To negana, Lietuvos Švietimo ministro patarėja Barbara Stankevič dar driokstelėjo: „jeigu minėti deklaracijos reikalavimai nebus realizuoti, tai atsilieps tarpvalstybiniams santykiams”. Taigi beveik ultimatumas.

Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič | ŠMM nuotr.

Bet ir to negana. „Kurier Wilenski“ išspausdino ir savo komentarą „Švietimo deklaracja be sprendimo dėl lietuvių kalbos“. Čia ji smarkiai pliekiama, nes deklaracijoje esą neminimi svarbiausi Lietuvos lenkų reikalavimai dėl lietuvių kalbos mokymo ir egzamino reformos.

Lietuvių kalba komentare vadinama „ŠMĖKLA, KOŠMARU”(!!!!!) lenkų mokiniams, tėvams ir kažkodėl lituanistams… Tokių žodžių negirdėjome net juodžiausiais lenkų propagandos karo su Lietuva metais, turiu omenyje pirmuosius 25 atkurtos nepriklausomybės metus. Lenkijoje tokie žodžiai apie lenkų kalbą lietuviškose mokyklose sprogtų tarsi bomba.

O toliau laikraštyje dar gražiau: „Pradinių klasių mažyliai traukiami į lietuviškų archaizmų tankmę ir jau iš karto nekenčia nesuprantamos svetimos kalbos, kurią jie jau nuo pirmos klasės, pagal programos reikalavimus, turėtų taisyklingai vartoti.

Švietimo ministro patarėja (?) Barbara Stankevič | plcc.lt nuotr.

Abiturientai nenori laikyti valstybinio lietuvių kalbos egzamino, nes bijo jo neišlaikyti, todėl jį keičia į anglų kalbą; kadangi valstybė dirbtinai pakėlė barjerą, jie stengiasi pasitraukti bet kur, kur iš jų nebus reikalaujama akademinio lygio kalbotyros ir literatūros žinių.

Tėvus, vakare grįžusius iš darbo, krečia šiurpas pagalvojus, kad dar reikės kalti žodžius, versti ir atpasakoti tekstą ir lietuviškai rašyti rašto darbus“. Tokios neapykantos lietuvių kalbai seniai regėjome.

„Kurier Wilenski“ straipsnyje nevengiama stiprių ir labai stiprių, o iš tikro baisių žodžių lietuvių kalbos atžvilgiu. Ar imsis kontrpriemonių Lietuvos valdžia prieš šio naujo karo kurstytojus? Deja, kovoti už lietuvių kalbą Švietimo ministerijoje, beje, ir Vyriausybėje tiesiog nėra kam.

Mano galva, jeigu lietuvių kalba lenkiškose mokyklose tapo šmėkla ir košmaru, reikėtų ne keikti Lietuvą paskutiniais žodžiais, bet reikėtų bent pasidomėti, o tai ir perimti Lietuvos rusų, baltarusių, žydų mokyklų patirtį dėl lietuvių kalbos mokymo, nes jose tokių kraupių žodžių apie lietuvių kalbą nesakoma.

Reikėtų pasidomėti ir Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos lenkiškų mokyklų patirtimi mokant valstybinės kalbos, kur konfliktų dėl jos mokymo negirdėti.

Dar geriau būtų Lietuvos švietimo vadovams kartu su mokytojais polonistais nuvažiuoti į Punską ar Seinus ir detaliai susipažinti, kaip mokoma lenkų kalba lietuviškuose darželiuose ir mokyklose (ji ten mokoma tiesiog idealiai!).

Lenkijos modelis tikrai mums turėtų padėti – ir lingvistiškai, ir politiškai. Siūlomas kelias, kad Lietuvos lenkai su lietuviais kalbėsis angliškai nėra prasmingas.

7 KOMENTARAI

  1. Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič, kai neatstovauja visos valstybės tautinių bendrijų, bet gina vienos egoistinius tautinius interesus tiesiog kursto nacionalinę neapykantą, Tokia valdžios darbuotoja turėtų orientuotis į visus Lietuvos piliečius vienodai, nekelti jokių tautinių kalusimų. Tad kam ji tarnauja? Jei ji tarnauja tik vienai Lenkų tautinei bendrijai, tai ji ir turėtų priklausyti šios bendrijos jurisdikcijai ir galėtų spręsti jai iškilusius klausimus su Lietuvos valdžia. Bet dabar ji atstovauja visą valstybę, savivaldybę, tačiau užsiima vienos tautinės bendrijos nacionalinio egoizmo kurstymu, viešai keldama nacionalistines emocijas, neapykantą. Kur žiūri LR Vyriausybė ir Švietimo ministerija? Kodėl už tokį karo kurstymo poelgį nekeliamos baudžiamos bylos?

  2. Siaubas, kiek blogo gali padaryti tokie LIETUVOS švietimo ministerijoje sėdintys žmonės!!! Juk aiškiau negu aišku, kad jiems ne vieta ten, nes jie visai negalvoja apie LIETUVOS valstybę!!!

  3. Man teko susidurt su Vilnijos lenkais , kai kurie yra neprognozuojami ir praktiškai nusiteikę prieš lietuvius , laikydami save vos ne aukštesnės rases. Todėl Lietuvos ministerijose priešiškų asmenybių neturi bųt, nes jie kenkia valstybes lygiu.

  4. Taip…Tokie Pareiškimai..
    Neleistini..
    Valstybės Tarnautojai…
    Taip..
    Jie Supriešina. gmail.comŽmonės Didžiąja Prasme.!
    Valstybės Lygmeniu.!
    Dirbi Valstybei.ir Jos Kultūrai bei Gerovei.ir
    ŠVIESAI…
    Nonsensas!…
    Jau.33metai..Gyvename nepriklausomoje
    Lietuvoje!
    Lietuvos Pilietis Privalo Suvokti ir Gerbti
    Lietuvos Valstybę ir Žemę Kurioje Užauga Jo Valgoma Duona!
    Taškas!..
    Ne…Daugtaškis..

    Lietuvos

    • Brangieji, nepilkite vandens ant Kremliaus malūno, priešindami lietuvius ir lenkus… Kaimynas iš rytų tuo labai džiaugiasi…

  5. Aš siūlau atlikti patikrinimą Švietimo ministerijoj ir tokie pavaduotojai turėtų būt operatyviai atstatydinti , kaip keliantys supriešinimą tarp tautų.

    • ne atstatydinti , o ismesti is darbo su vilko bilietu , ir i traukinuka lenkijon , sitie lenkai gal isproteje ar jauciasi lietuvoj seimininkais .

Komentarai nepriimami.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Romualdas Ozolas. Kelio atgal nėra!

Pagerbdami Sausio 13-osios Laisvės gynėjų atminimą siūlome prisiminti vieno iš Sąjūdžio lyderių, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo kalbą,...

Edmundas Paškauskas. Visata po Didžiojo Sprogimo: intelektų margumynas ir humanistika (I)

Priešistorė 1. Visatą valdantys elgsenos dėsningumai Visatos istorija stebina ir žavi savo nepaprastu dinamiškumu bei sudėtingumu. Nuo pat Didžiojo Sprogimo Visata...

Jonas Ivoška. Kodėl mūsų politikai nenori tobulinti savo valstybės modelio?

Informacijos šaltinių įvairovė išryškina ne tik demografinės situacijos Lietuvoje apgailėtinumą, bet padeda aptikti ir kitų gyvenimo sričių „klampiąsias“...

Jonas Jasaitis. Piliečio pozicija

Ramybė – kalėdiniuose ir naujametiniuose linkėjimuose bene dažniausiai minimas žodis. Ramybės reikia mūsų namams, apylinkėms, valstybėms. Tačiau pasaulyje...