Blaivi ir itin tiksli putiniškos Rusijos disidento Andrejaus Ilarionovo analizė dėl Kapitolijaus įvykių. Už šias mintis jis buvo atleistas iš Cato instituto Vašingtone (Andrius Švarplys).
Andrejus Ilarionovas.
Jau nebedirbu Cato institute. Instituto viceprezidentas paaiškino, kad to priežastis mano pastabos dienoraščio įraše „Reichstago padegimas 2021 metais“. Kai buvau kviečiamas dirbti į Cato institutą, į mano nuolat užduodamus klausimus apie instituto poziciją vienu ar kitu klausimu, vadovybė visada atsakydavo taip pat: „Institutas neturi jokių kitų pozicijų, išskyrus asmens laisvės apsaugą. Bet kuriais klausimais institutas neturi pozicijos, o yra skirtingos instituto darbuotojų pozicijos, kurias išreikšti jie turi visas teises“. Dabar šis požiūris pasikeitė. Ne kartą esu sakęs, kad žodžio laisvė yra laisvos visuomenės pagrindas ir atspirties taškas.
Tai, kas JAV pastaraisiais mėnesiais vyksta kiekvieną dieną, vis labiau primena lygiai prieš 88 metus įvykius Vokietijoje (1932-1933 metais). Vadinamasis „Kapitolijaus šturmas“ 2021 m. sausio 6 dieną vis labiau įgyja būdingus Vokietijos Reichstago padegimo 1933 m. vasario 27 d. bruožus. Prieš nagrinėjant „Kapitolijaus šturmo“ esmę ir galimas pasekmes, būtina atsakyti į kelis pastaruoju metu dažnai užduodamus klausimus.
1. Klausimas: Kas laimėjo JAV prezidento rinkimus 2020 m. Lapkričio 3 d.?
Atsakymas: Nėra žinoma. Jei lapkričio 3 d. balsavimo rezultatai būtų apibendrinti principu „vienas žmogus, vienas balsas“, tai Joe Bidenas beveik neabejotinai būtų laimėjęs. Kadangi rinkimų rezultatus JAV lemia atskirų valstijų išrinktų Rinkimų kolegijos delegatų balsų skaičius, kai kuriuose rinkimų rezultatai buvo ginčijami, kiekvieno kandidato rinkėjų skaičius šiuo metu nežinomas.
2. Klausimas: kokia amerikiečių dalis nepripažįsta praėjusių rinkimų sąžiningais?
Atsakymas: apie 40% visų rinkėjų, įskaitant 72% respublikonų. Tokio skaičiaus šalies piliečių, kurie paskutinį balsavimą laiko nesąžiningu, atsižvelgiant į artimus oficialius kandidatų rezultatus ir dabartinį politinių aistrų intensyvumą visuomenėje, neabejotinai pakanka įgyvendinti teisės aktuose numatytas ir nenumatytas priemones, kad būtų pašalintos visos abejonės dėl rinkimų sistemos kokybę. Išlaikyti JAV piliečių pasitikėjimą rinkimų, teismų ir politinėmis šalies sistemomis yra nepalyginamai svarbesnis klausimas nei nustatyti konkretų 2020 m. Prezidento rinkimų nugalėtoją.
3. Klausimas: ar JAV teismų sistema atliko nepriklausomo arbitro vaidmenį nustatant prezidento rinkimų kokybę?
Atsakymas: Ne. JAV Aukščiausiasis Teismas padarė esminę konstitucinę klaidą atsisakydamas iš esmės svarstyti kai kurių valstijų balsavimo taisyklių (balsavimo paštu) pakeitimo klausimą, kurio rezultatas jose buvo nedidelis pranašumas, atsižvelgiant į Bideno balsų prieš D.Trumpą skaičių. Jei Aukščiausiasis Teismas būtų svarstęs šį klausimą iš esmės ir, remdamasis tokiu svarstymu, būtų nusprendęs dėl taisyklių pakeitimo teisėtumo ir todėl būtų įteisinęs Bideno pergalę ginčijamose valstybėse, tada teisiniai ištekliai rinkimų kokybei patikrinti būtų išnaudoti. Tačiau kadangi šie ištekliai neturėjo paklausos, JAV piliečių ir nepriklausomų stebėtojų abejonės ne tik nebuvo išsklaidytos, bet ir smarkiai sustiprėjo. Jas dar labiau sustiprino daugelio demokratų pareiškimai, kad balsavimas paštu ateityje nebebus naudojamas.
4. Klausimas: ar JAV politinė sistema atliko nepriklausomo arbitro vaidmenį nustatant prezidento rinkimų kokybę?
Atsakymas: Ne.
JAV Kongresas padarė esminę politinę klaidą, atsisakydamas vienodomis sąlygomis vienodai dalyvaujant Respublikonų ir demokratų partijų atstovams sukurti komisiją, kuri patikrintų balsavimo kokybę ginčijamose valstijose. Jei Kongresas įsteigtų tokią komisiją, kuri svarstytų šį klausimą iš esmės ir, remdamasi tokiu svarstymu, spręstų dėl balsavimo rezultatų pagrįstumo ginčijamose valstijose, tai politiniai ištekliai rinkimų kokybei patikrinti Kongreso lygiu būtų išnaudoti. Tačiau kadangi šie ištekliai neturėjo paklausos, JAV piliečių ir nepriklausomų stebėtojų abejonės ne tik nebuvo išsklaidytos, bet ir rimtai sustiprėjo. Susidaro įspūdis, kad Demokratų partijai yra daug svarbiau pasiekti pergalę bet kokia kaina.
4. Klausimas: Kokie ištekliai lieka piliečiams tuo atveju, jei teisinė ir politinė sistema negali reaguoti į socialinius iššūkius?
Atsakymas: teisė teikti peticijas, demonstruoti, protestuoti. Būtent šia teise JAV piliečiai pasinaudojo per demonstracijas 2021 m. sausio 6 dieną, kai jų dalyvių skaičius Vašingtone viršijo milijoną žmonių.
5. Klausimas: Kokie ištekliai lieka piliečiams tuo atveju, jei teisinė ir politinė sistema atsisako reaguoti į socialinius iššūkius?
6. Atsakymas: Teisė pakeisti tokį politinį režimą. Išsamus šios teisės aprašymas yra kanoniniame JAV Nepriklausomybės deklaracijos tekste: „… visa ankstesnė patirtis patvirtina, kad žmonės linkę iškęsti ydas tol, kol jas galima toleruoti, o ne naudotis savo teise panaikinti valstybės formas, kurios jiems tapo jau įprastos. Bet kai nuolat ir ilgai piktnaudžiavimas ir smurtas naudojamas tam pačiam tikslui, siekiant klastingo ketinimo priversti žmones susitaikyti su neribotu despotizmu, tokią vyriausybę nuverčiant ir sukuriant naujas ateities saugumo garantijas, tampa žmonių teisė ir atsakomybė“.
Sausio 6-osios įvykių metu JAV piliečiai ne tik nepasinaudojo šia teise, bet net nebandė ja pasinaudoti. Plačiai paplitę teiginiai, kad sausio 6 dieną Jungtinėse Valstijose buvo rengiamas valstybės perversmas, neatitinka tikrovės.
7. Klausimas: Ar prezidentas D.Trumpas savo kalboje prie Baltųjų rūmų sausio 6 dieną, ar bet kuriuo kitu metu ragino „šturmuoti Kapitolijų“, „užgrobti Kongresą“ ar imtis kitų smurtinių veiksmų?
Atsakymas: Ne.
D.Trumpo oponentų paskleisti tokio pobūdžio įtarimai yra netiesa.
8. Klausimas: ar piliečiai turi teisę rengti demonstracijas prie nacionalinio parlamento pastato (pavyzdžiui, šalia Kapitolijaus, kuriame yra JAV Kongresas)?
Atsakymas: Žinoma, taip.
9. Klausimas: ar piliečiai turi teisę patekti į nacionalinio parlamento rūmus (pavyzdžiui, į Kapitolijų, kuriame yra JAV Kongresas)?
Atsakymas: Žinoma, taip.
Iki 2021 m. sausio 6 dienos šis klausimas iš esmės nekilo. Tiek Amerikos, tiek užsienio šalių piliečiai reguliariai be jokių apribojimų lankėsi šiame pastate ir kitose JAV Kongreso patalpose (pastatuose, kuriuose yra kongresmenų ir senatorių biurai – net nerodydami asmens tapatybės dokumento).
10. Klausimas: ar sausio 6 dieną į Kapitolijaus pastatą įžengę protestuotojai pažeidė vidaus taisykles dėl patekimo į JAV Kongreso užimtas patalpas?
Atsakymas: Žinoma, taip.
11. Klausimas: ar sausio 6 dieną į Kapitolijaus pastatą įžengę protestuotojai pažeidė JAV konstituciją?
Atsakymas: tikrai ne.
12. Klausimas: Ar yra panašių atvejų, kai asmenys, protestuodami prieš oficialius ginčijamų rinkimų rezultatus, užgrobė parlamento rūmus (įsiskverbė į parlamento rūmus)?
Atsakymas: taip.
Per pastaruosius du dešimtmečius asmenys, užginčiję oficialius prezidento ar parlamento rinkimų rezultatus, kelis kartus užėmė parlamento pastatus (skverbėsi į tokius pastatus):
Jugoslavija, 2000 m. Spalio 5 d. – buldozerio revoliucija;
Džordžija, 2003 m. Lapkričio 22 d. – Rožių revoliucija;
Kirgizija, 2005 m. Kovo 24 d. – Tulpių revoliucija;
Moldova, 2009 m. Balandžio 7 d. – Alyvinė revoliucija;
Kirgizija, 2010 m. Balandžio 6 d. – melionų revoliucija;
Moldova, 2016 m. Sausio 20 d. – chrizantemų revoliucija.
Daugeliu atveju po tokių „užėmimų“ šių šalių valdžios institucijos (rinkimų komisijos, aukščiausi/ konstituciniai teismai, parlamentai, prezidentai) arba „patikslino“ pirminius rinkimų rezultatus, arba paskelbė naujus rinkimus, arba antrame rinkimų etape surengė naują balsavimą, kaip atsitiko, pvz., per oranžinę revoliuciją Ukrainoje 2004 m. gruodžio 26 dieną.
Kalbant apie šiuos atvejus dabar sutariama, kad iš pradžių paskelbti rinkimų rezultatai nurodytais atvejais buvo suklastoti. Nė vienu atveju protestuotojai užgrobę parlamento pastatus nebuvo ir nėra kaltinami kriminaline veika arba veika, turinčia valstybės perversmo požymių.
13. Klausimas: Ar kitose šalyse veikiančios valdžios institucijos yra atsisakiusios ištirti ginčijamų balsavimo rezultatų klastojimo/iškraipymo faktus, nepaisant masinių piliečių protestų?
Atsakymas: taip. Kai kurie iš jų yra:
Baltarusija – 2006, 2010, 2015, 2020 m. Rugpjūtis – 2021 m. Sausio mėn.
Iranas – 2009 m. Birželio mėn.
Azerbaidžanas – 2011 m.
Rusija – 2011–2012 m.
Venesuela – 2018–2019 m.
Kazachstanas – 2019 m. Birželio mėn.
Visose šiose šalyse valdžią valdo autoritarinės diktatūros, kurių pagrindinis tikslas yra išlaikyti valstybės režimo valdžią, neatsižvelgiant į faktinius piliečių balsavimo rezultatus. Dabar šis sąrašas šalių, kurių vadovybė atsisako tirti ginčijamus oficialius rinkimų rezultatus ir skelbti naujus rinkimus, 2020 m. lapkričio bei 2021 m. sausio mėnesiais pasipildė Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
14. Klausimas: ar sausio 6 dieną Vašingtone protestuotojai panaudojo ginklus prieš policijos pareigūnus ar savo oponentus?
Atsakymas: Ne.
Vašingtono policijos pareigūnų pranešimai yra nedviprasmiški – neužfiksuotas nė vienas atvejis, kad demonstrantai prieš savo oponentus/policijos pareigūnus būtų naudoję šaunamuosius ar šaltąjį ginklą.
15. Klausimas: ar policija sausio 6 dieną panaudojo ginklus prieš protestuotojus?
Atsakymas: taip. Nusitaikius buvo nušauta 35-erių metų JAV oro pajėgų veteranė Ashley Babbit. Savo ruožtu nuo demonstrantų žuvo 4 žmonės. Nuo policijos mirė vienas žmogus (nuo smūgio gesintuvu).
16. Klausimas: Ar galima smurto lygį per demonstraciją Vašingtone sausio 6 dieną lyginti su smurtu per pogromus, kuriuos 2020 m. vasarą – rudenį surengė BLM ir „Antifa“ nariai?
Atsakymas: tikrai ne.
Žudynių, sunkesnių išpuolių ir užpuolimų šaunamaisiais ginklais skaičius nuo 2020 m. gegužės pabaigos (BLM ir „Antifa“ pogromų pradžios), palyginti su atitinkamais praėjusių metų laikotarpiais, gerokai išaugo.
Žmogžudysčių skaičius padidėjo, palyginti su 2019 m. vasara ir rudeniu: 2020 m. vasarą – 42 proc., 2020 m. rudenį – 34 proc. Iš 21 JAV miesto, pateikusio duomenis apie žmogžudystes 2020 m. vasarą ir rudenį įvykdyta 610 žmogžudysčių daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.
17. Klausimas: ar išsipildė stebėtojų prognozės, kurios po 2016 m. Prezidento rinkimų numatė, kad išrinktasis prezidentas D.Trumpas sunaikins pagrindines JAV politines ir teisines institucijas?
Atsakymas: Ne, jiems nepavyko. Per savo kadenciją D.Trumpas veikė arba neperžengdamas savo konstitucinių galių, arba tais atvejais, kai, teismų ar JAV Kongreso nuomone, jis išeidavo už jos ribų, teismai ir JAV Kongresas blokuodavo tokius D.Trumpo sprendimus.
18. Klausimas: Ar pastaruoju metu buvo sunaikintos svarbiausios JAV politinės ir teisinės institucijos?
Atsakymas: Žinoma, taip.
Pastaraisiais mėnesiais nustojo veikti pirmoji JAV Konstitucijos pataisa dėl žodžio laisvės. Pastaraisiais mėnesiais retkarčiais, o nuo sausio 6 dienos informacinių platformų „Twitter“, „Facebook“, „Instagram“ vadovai įvedė nuolatinę cenzūrą, prie blokuojamų dešimčių tūkstančių įvairių asmenų paskyrų pridėdami prezidento Trumpo paskyras.
2020 m. lapkričio – 2021 m. sausio mėnesiais, įvedus balsavimą paštu, buvo nepataisomai pakenkta JAV rinkimų sistemos vientisumui ir sąžiningumui, kurie anksčiau nekėlė rimtų abejonių.
2021 m. sausio mėn. nustojo veikti pirmoji JAV Konstitucijos pataisa, susijusi su susirinkimų laisve – Vašingtono mero M. Bowserio (Demokratų partijos atstovo) sprendimu mieste buvo įvesta 15 dienų komendanto valanda, Kapitolijaus teritorija aptverta betoniniais blokais, beveik kiekvienoje sankryžoje miesto centre patruliuoja policija.
Pastaraisiais mėnesiais buvo pradėta precedento neturinti kampanija, siekiant panaikinti antrąją JAV Konstitucijos pataisą – teisę nešioti ginklus.
19. Klausimas: kas šiandien naikina pagrindines JAV politines ir teisines institucijas?
Atsakymas: JAV demokratų partijos vadovybė, siekianti įtvirtinti savo monopolinį viešpatavimą šalyje.
20. Klausimas: Kodėl JAV demokratų partija turėtų įtvirtinti savo monopolinį viešpatavimą šalyje?
Atsakymas: įgyvendinti radikalaus socializmo, juodo rasizmo ir žaliųjų totalitarizmo programas, kurias nuolat skelbė J. Bidenas, K. Harris, BLM.
O dabar keletą žodžių apie specialią operaciją „Spąstai“ sausio 6 dieną
Spąstų parengimas
Sausio 4 dieną Vašingtono meras Bowser paskelbė, panaudojantis Nacionalinę gvardiją, kad ši per numatomas demonstracijas sausio 4–6 dienomis patruliuotų mieste. Tuo pačiu metu buvo paskelbta, kad iš 340 patruliuojančių darbuotojų gatvėse bus tik 115 žmonių, ir nė vienas iš jų nebus demonstracijų vietose „National Mall“ teritorijoje Kapitolijaus rajone.
Palyginimui: tiesiogine prasme per pirmąsias BLM pogromų dienas 2020 m. birželio pradžioje į Vašingtoną buvo išsiųsta 1900 nacionalinių gvardiečių, kurių skaičius tuo metu buvo dar padidintas. Tokie pareiškimai iškart pakvipo provokacija – kilo įtarimas, kad Vašingtono merija sąmoningai sukuria įspūdį apie išskirtinį teisėsaugos pajėgų silpnumą ir visišką jų nebuvimą ten, kur tikimasi susirenkant daugybei žmonių.
Gandai
Įtarimai sustiprėjo sausio 5 dieną, kai Demokratų partijos šalininkai pradėjo skleisti gandus apie neišvengiamą kraujo praliejimą, kuris turėtų įvykti kitą dieną. Šių eilučių autoriui apie tai pranešė keli žmonės, kurie reguliariai susisiekia su demokratais. Tai atrodė labai keista ankstesnių panašių įvykių fone, kai susidūrimai – jei jie ir įvyko, tai įvyko staiga, kai iš anksto, ypač dieną prieš, niekas negalėjo žinoti, o juo labiau įspėti nei apie galimą susidūrimą, nei apie neišvengiamą kraujo praliejimą.
Sausio 6 dieną Vašingtone vykusiuose protestuose dalyvavo daugiau nei milijonas žmonių. Demonstrantai užėmė nemenką miesto centro dalį. Procesijos ir mitingai vyko beveik visur be smurto. Jie buvo taikūs net tada, kai demonstratyviai mažos BLM narių grupės sąmoningai bandė išprovokuoti daug kartų už juos gausesnius protestuotojus, kaip, pavyzdžiui, Pensilvanijos prospekte, kurį šių eilučių autorius tiesiogiai pats matė.
Provokacijos
Trys BLM vyrai iššaukiančiai mojavo savo vėliava (už kurios pašalinimą nuo afrikiečių bažnyčios išvakarėse buvo suimtas „Proud Boys“ lyderis) ir šaukė įžeidžiančius žodžius dešimtims tūkstančių pro juos einančių protestuotojų. Šie jiems atsakė santūriai siūlydami: „Prisijunk prie mūsų!” ir atkakliai kartojo kolegoms: „Tik be smurto! Nelieskite jų! Jie tiesiog nori kovoti! „
Spąstai
Vienintelė smurto vieta yra užpakalinė (atsižvelgiant į demonstraciją, kurioje dalyvavo milijonas dalyvių), tai yra rytinė Kapitolijaus pusė, prie kurios privažiavo kelios dešimtys gerai ekipiruotų ir ryžtingų asmenų. Kongreso policija jiems nesipriešino ir greitai pasitraukė į pastatą. Nors Kapitolijaus durys buvo užrakintos, už daugelio nebuvo jokios apsaugos. Tai leido šiems aktyviems kovotojams įsilaužti pro kelias iš jų, išdaužti stiklą ir laisvai patekti į pastatą, kuriame iš pradžių niekas netrukdė jiems judėti. Likusi dalis yra gerai žinoma.
Spąstai užsidarė. „Kapitolijaus šturmas“ 2021 m. sausio 6 dieną primena provokacija, pagal metodą, t.y. vadinamąjį specialiųjų tarnybų „Vyriausybės rūmų šturmą“ Minske 2010 m. gruodžio 19 dieną, kurį Lukašenka panaudojo Baltarusijos opozicijai nugalėti, o pagal įgyvendintą planą – „Reichstago padegimą“ 1933 m. vasario 27 d. metų, kurį Hitleris naudojo įtvirtinant nacių diktatūrą Vokietijoje.
Antifa veiksmai šturmuojant Kapitolijų
Tinklaraštis atspindi tik autoriaus požiūrį ČIA.
Redakcija neatsako už šios medžiagos turinį ir tikslumą.
