Apie 6 mln. EUR per metus vien darbo užmokesčio fondu kainuojantis vartotojų interesų gynimo imitavimas?
Renato Pociaus vadovaujama „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba“ mokesčių mokėtojams vien darbo užmokesčio pavidalu kainuoja apie 6 mln. EUR per metus. Faktinės išlaidos didesnės, nes į jas įeitų dar ir patalpų išlaikymas, IT ūkio išlaikymas ir panašiai.
Viena iš tarnybos užduočių – vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsauga.
Dabartinis vadovas, Renatas Pocius, pagal viešai pateikiamą informaciją prisidėjo prie ES 3-iojo energetikos paketo nuostatų perkėlimo į Lietuvos teisės aktus.
ES 3-iojo energetikos paketo vienas iš tikslų – mažinti kainą galutiniam vartotojui, nes monopolinis elektros energijos tiekimas lemia aukštesnes kainas vartotojams. Kaip rašoma originaliai: „This prevents fair competition in the market and can lead to higher prices for consumers.“
Tai pakartojama ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/944: „(2) nuo 1999 m. Sąjungoje <…> siekiama visiems Sąjungos galutiniams vartotojams – ir piliečiams, ir verslo subjektams – organizuojant konkurencingas tarpvalstybines elektros energijos rinkas <…> užtikrinti konkurencingas kainas <…>“
Tačiau pasidomėjus kaip konkrečiai tarnyba kontroliuoja elektros kainą, paaiškėja, kad ji „biržos kainą“ priima kaip duotybę ir netikrina, kiek elektros tiekėjas įsigyja tiesioginiais kontraktais, nesidomi, kiek kainuotų tiekėjui pasigaminti pačiam naudojant alternatyvias kuro rūšis, o ne perkant iš biržos.
Paaiškėja, kad Renato Pociaus vadovaujama „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba“ „biržos kainą“ priima kaip duotybę ir netikrina, kiek elektros tiekėjas įsigyja tiesioginiais kontraktais, nesidomi, kiek kainuotų tiekėjui pasigaminti pačiam
Be viso to pono Renato vadovaujama tarnyba dar viešai skelbia, kokia bus didelė „biržos kaina“ ateityje, tokiu būdu sudarydama sąlygas tiekėjams piktnaudžiauti spaudžiant vartotojus pasirašyti ilgalaikes (net 40 mėnesių siekiančias) sutartis su aukšta kaina (nes VERT pasakė, kad kaina dar didės) bei dėti pastangas didinant biržos kainą su vieninteliu tikslu – uždirbti kuo daugiau nuo tos dalies, kuri buvo įsigyta tiesioginiais kontraktais. Kiek tiekėjas nusiperka elektros tiesioginiais kontraktais, o kiek iš biržos, tarnybai neįdomu.
Todėl iškyla klausimas – ar tikrai pono R. Pociaus vadovaujama tarnyba atlieka savo funkciją ir gina vartotojų interesus? Ponas Renatai, tik priminsiu, ES 3-io energetikos paketo, prie kurio perkėlimo į Lietuvos teisės aktus prisidėjote, vienas iš tikslų buvo siekti mažesnės kainos galutiniams vartotojams.
Jei buvo žinoma, kad NordPool algoritmo veikimas neužtikrina mažiausios kainos vartotojams, kodėl ES 3-io energetikos paketo įgyvendinimo metu nebuvo imtasi aktyvių veiksmų pakeisti situacijai? ES 3-ias paketas buvo patvirtintas dar 2009 metais ir norite pasakyti, kad niekam neužkliuvo NordPool veikimo prieštaravimas direktyvos nuostatoms užtikrinti mažiausią kainą vartotojams? Ar jūsų manymu, didesnės kainos suformavimas nei pigesnę kainą pasiūlęs gamintojas yra „konkurencija“, kuri lemia mažiausią kainą vartotojui?
Kiek supratau iš medijos trimituojamos informacijos, jūsų vadovaujama tarnyba kreipėsi į NordPool dėl algoritmo keitimo, tačiau ar nereikia lygiagrečiai kreiptis „aukščiau“, nes dabartinis algoritmas iš principo prieštarauja direktyvos nuostatoms? Ar neturėtų būti siekiama visų pirma nupirkti visą energiją iš mažiausią kainą pasiūliusio, o tik vėliau iš brangesnio ir tik pačiame gale iš brangiausio (subalansuoti tiekimą pagal paklausą ir tokiu scenarijumi įmanoma)?
Pakartotinai atkreipsiu dėmesį į tai, kad jūsų nekontroliuojamoje „biržoje“ kainą galima suformuoti spekuliatyviu būdu – patalpinti 1 MWh pasiūlymą už gana aukštą kainą (pvz. 10-20 tūkst EUR/MWh) ir ji nulems viso paketo kainą. Taip pat ir „Ignitis“ mažesnės kainos pasiūlymo atmetimas jau rodo prieštaravimą direktyvos nuostatoms.
Gal Gitanas Nausėda, Dainius Kreivys, Ingrida Šimonytė turėtų pagalvoti ar ši tarnyba nėra eilinis biurokratinis elementas, kuris tik eikvoja biudžeto lėšas? O gal ponas Renatas netinkamas šioms pareigoms?
čia:
– alkas.lt/2022/09/14/s-baltrunas-atain/#comment-405722
Ar tarnyboje, tikrinančioje nemaisto prekes, yra bent vienas specialistas, išmanantis, kokie reikalavimai keliami avalynei? Ar apskritai jie dirba, ar tik vaidina dirbą? O vartotojų gynėjai?
Prieš daug metų paskambinau jiems dėl kažkokio neleistino dalyko, o jų vadas man atsakė: ,,Rašyk skundą, mes tik raštiškus skundus nagrinėjame!”. Tai yra, jis užeina į parduotuvę, mato lentynose prekės, kokių čia GRIEŽTAI neturi būti. Bet – nereaguoja. Eina gatve, mato žmones avint pavojingą avalynę – irgi nereaguoja. Paskambini, praneši (na, gal jie uždaryti gyvena – nei parduotuvėse, nei gatvėje nebūna?) – Liepia rašyti. Apie tai, kad tai į JŲ DARBO BROKĄ bakstelėta, ir kad turėtų patys skubiai sureaguoti, nė nepagalvoja. O kam, jei algą gauna ir nedirbdami?
Avalynė turi būti taip saugiai sukonstruota, kad nekeltų pavojaus susižaloti. Avalynės padas (ypač aukštakulnių batų) negali būti lygus, lyg lygintuvo padas, nes tai kelia pavojų išsisukti koją, persiplėšti sausgysles ir likti šlubam. Arba, nelaiku ją nikstelėjus, galima patekti lekiančio žmogaus, dviračio, paspirtuko ratais ir būti sužalotam. Kūdikių ir vaikų avalynė neturi tapti jų pilnapadystės atsiradimo priežastimi. Tai dar ne viskas apie sveiką ir saugią avalynę. Tie, kas gauna algą, kad parduotuvių lentynose nesirastų nesveikų batų, turėtų visus reikalavimus žinoti ir visų pirma PATYS savo darbe jų laikytis. .
.
Parama atsinaujinantiems šaltiniams: subalansuota tik didiesiems, kriterijai – diskriminuojantys
– vz.lt/pramone/energetika/2022/09/14/parama-atsinaujinantiems-saltiniams-subalansuota-tik-didiesiems-kriterijai–diskriminuojantys#ixzz7ewZ1GQWv
Ar ,,Lygios galimybės”, ar ,,Vaikų teisės”, ar ,,Vartotojų gynėjai” – visos jos imituoja, jog būtent šioje srityje darbuojasi. O iš tiesų jų interesų laukas primityviai susiaurintas iki VIENO klausimo.