Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių Lietuvos valdančiosios klasės santykį su lietuvių tauta, yra tai, kad ši klasė bene labiausiai iš visų pokomunistinių šalių politinių elitų vertybe laiko JAV prezidento Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) pradėtą neoliberalią revoliuciją. Prisimenate, kaip 2011 m. vienas konservatorių šulų (Emanuelis Zingeris) siūlė Zoknių oro uostui suteikti Reigano vardą?
Lietuvos režimas yra vienas labiausiai proamerikietiškų režimų visame pasaulyje, vardan „transatlantinės integracijos“ begėdiškai aukojantis Lietuvos nacionalinius interesus, naikinantis lietuvių tautos ekonominį pagrindą ir statydamas į pavojų jos saugumą.
Kai režimas pasikėsino į „tradicinę šeimą“ ir po COVID-19 priedanga pradėjo prieš visuomenę nukreiptą terorą, pagaliau kilo rimtas piliečių pasipriešinimas. Tačiau dabartinė vyriausybė tėra viso labo 30 metų Lietuvą terorizuojančio režimo kulminacija. Dažnai sakoma, kad Lietuvos valdžiažmogiai tarnauja savo „šeimininkui“. Bet kas tas šeimininkas? Nepakanka pasakyti – Jungtinės Valstijos. Nausėdos, Šimonytės ir Landsbergio šeimininkai tikrai nėra mokytoja iš Kanzaso ar ugniagesys iš Pietų Karolinos. Tai kas tie šeimininkai?
Reigano pradėtos neoliberalios revoliucijos eigoje rungtynėse tarp pramoninio ir finansinio kapitalizmo pastarasis išsiveržė į priekį, kartu sukurdamas naują – jo interesams aptarnauti skirtą – visuomenės sluoksnį, kurį amerikiečių sociologas Čarlzas Murėjus (Charles Murray) pavadino „naująja aukštąja klase“.
Tai labai turtingi žmonės, kurių metinės šeimos (iš trijų asmenų) pajamos viršija 500 tūkstančių dolerių. Tuo tarpu JAV viduriniosios klasės metinės šeimos pajamos išsidėsto tarp 45 ir 90 tūkstančių dolerių. (Tarpą tarp naujosios aukštosios klasės ir viduriniosios klasės pajamų užpildo „aukštosios viduriniosios klasės“ pajamos.).
Tačiau pajamų dydis nėra pagrindinis kriterijus, lemiantis priklausymą naujajai aukštajai klasei. Darbininkas gali laimėti loterijoje 50 milijonų, bet jis netaps naujosios aukštosios klasės nariu. Verslininkui iš viduriniosios klasės gali pasisekti ir jo turtas bus įvertintas 100 milijonų dolerių. Bet tai nepelnys jam vietos naujojoje aukštojoje klasėje. Jis bus tiesiog turtingas.
Esminiai naujosios aukštosios klasės bruožai – jos socialinė atskirtis nuo likusios JAV visuomenės dalies ir galia formuoti JAV politiką bei kultūrą. Šita klasė yra finansinio kapitalo įrankis valdyti JAV. Naujoji aukštoji klasė susideda iš dviejų segmentų. Pirmajam priklauso vos apie 100 tūkstančių žmonių. Tai tie, kurie nusprendžia, kokius filmus ir televizijos šou turi žiūrėti amerikiečiai. Tie, kurie gamina nacionalinio lygio masinę informaciją. Tie, kurie posėdžiauja svarbiausiuose JAV teismuose. Tie, kurie vykdo nacionalinę politiką. Likę keli milijonai (naujajai aukštajai klasei priklauso apie 2% JAV gyventojų) laiduoja neoliberalios revoliucijos sklaidą žemesniame lygyje – didžiuosiuose JAV miestuose (žr. ČIA).
Skirtingai nuo senosios buržuazijos, naujoji buržuazija (naujoji aukštoji klasė) yra labai uždaras sluoksnis, į kurį pakilti iš žemesniųjų sluoksnių beveik neįmanoma. Prezidentų Eizenhauerio (Eisenhower) ir Kenedžio (Kennedy) laikais situacija dar buvo kita, ir jų administracijose buvo nemažai išeivių iš viduriniojo sluoksnio. Po neoliberalios revoliucijos JAV politinis elitas formuojamas beveik vien tik iš naujajai aukštajai klasei priklausančių šeimų.
Naujoji aukštoji klasė turi savo kultūrinį kodą, skirtingą nuo didžiosios dalies JAV gyventojų kultūrinio kodo. JAV sociologas Deividas Bruksas (David Brooks) šios klasės atstovus pavadino „bobo“. „Bobo“ – bourgeois bohemians, boheminė buržuazija (ČIA). Šios buržuazijos kultūrinis kodas yra praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio maišto dvasios ir aštuntojo dešimtmečio Reigano neoliberalių reformų sintezė. Kaip ir tradicinė bohema, boheminė buržuazija, skirtingai nuo tradicinės buržuazijos, yra tarsi šalia pagrindinės visuomenės dalies.
JAV „bobo“ turi daug daugiau bendro su jų klonais visame pasaulyje negu su dauguma JAV piliečių. Jiems daug maloniau bendrauti su nausėdomis, kubiliais, šimonytėmis, landsbergiais ir kitokiais tapinais negu su Ajovos ūkininku, Oklachomos santechniku, Luizianos gydytoja, Virdžinijos pardavėja ir kitokiais keistais žmonėmis. „Bobo“ niekina rednekus (redneck – angl. k. „raudonsprandis“) taip, kaip ‚bobo“ klonai Lietuvoje niekina runkelius, budulius ir vatnikus. JAV „bobo“ nekenčia Donaldo Trampo (Donald Trump) taip, kap Trampo nekenčia „bobo“ klonai Lietuvoje ir kitur pasaulyje. Ir tik „bobo“ klonai Lietuvoje galėjo sugalvoti pasišlykštėtiną „globalios Lietuvos“ projektą.
Pačiose JAV „bobo“ atliko ir atlieka destruktyvų vaidmenį tradicinių amerikietiškų vertybių atžvilgiu. Savo naujausiame straipsnyje „Kaip bobo sulaužė Ameriką“ Bruksas apibūdina „bobo“ kaip uždarą, brahmanų tipo elitą, kurio nariai sudaro santuokas tik tarpusavyje, neįsileisdami žemesniųjų sluoksnių atstovų. „Bobo“ dominuoja kultūroje, medijose, švietime ir technologijose. Tačiau tai yra kontrkultūrinis elitas (ČIA).
Su dabartine vyriausybe neoliberali revoliucija Lietuvoje pasiekė savo kulminaciją. Šitos vyriausybės sudėtis idealiai atitinka abu JAV „bobo“ kultūrinio kodo sandus. Viena vertus – žiauri prieš „paprastus“ žmones nukreipta neoliberali ekonominė ir socialinė politika (TS-LKD ir liberalai). Kita vertus (boheminis sandas) – tradicinės šeimos destrukcija, narkotikų legalizavimas („Laisvės partija“ ir liberalai).
Pagaliau visos kortos atidengtos. Dabartinė vyriausybė kaip jokia kita per pastaruosius 30 metų demonstruoja, jog Lietuvą terorizuoja ne kas kita, o JAV „bobo“ vietinis klonas.
Aišku, JAV „bobo“ klonai Lietuvoje nėra tokie turtingi, kokie yra jų šeimininkai. Bet juk ir Lietuvos „viduriniosios klasės“ pajamos nelabai panašios į JAV viduriniosios klasės pajamas. Be to, kaip jau buvo pasakyta, ne pajamos yra svarbiausias priklausymo „bobo“ kriterijus.
Svarbiausia yra kultūros, žiniasklaidos, politikos kontrolė. O ši kontrolė Lietuvoje dabar yra kontrkultūros atstovų rankose. Kontrkultūros, kurios tobuliausias žodinis įsikūnijimas yra sparnuotu tapęs svarbiausio Lietuvos bankininko (būtent bankininko!) posakis, kad „moralė yra ne šio pasaulio dimensija“. Ir iš tikrųjų – tiek pačiose JAV, tiek jų kolonijose „bobo“ gyvena paraleliniame pasaulyje nei tas, kuriame gyvena visi kiti šalies gyventojai.
Nėra abejonės, kad „Didžiajame perkrovime“ JAV „bobo“ ir jo klonai visame pasaulyje vaidins labai svarbu vaidmenį. Nebėra laiko laukti Godo. Reikia imtis „bobo“ ir sulaužyti jam sprandą. Priešingu atveju „auksinis milijardas“ tampa labai realia pasaulio perspektyva.
1 https://ideas.time.com/2012/02/07/the-new-upper-class-and-the-real-reason-we-dislike-them/
2 https://garagemca.org/en/publishing/david-brooks-bobos-in-paradise-the-new-upper-class-and-how-they-got-there
Rašinyje yra gerų minčių, taiklių pastebėjimų. Tačiau yra ir suveltų, niekuo nepagrįstų postringavimų. Jau vien Lietuvos Prezidento pavardės rašymas daugiskaita ir mažąja raide, (ir dar šalia „šimonyčių) rodo, kad pačiam autoriui labai daug kas dabartinėje Lietuvos situacijoje arba nežinoma, arba nesuprantama. Aiškinimai apie „Oklahomos ūkininką” ir pan. – daugiau negu naivūs.
Neveltui sakoma, kad šaukštas deguto, visą medaus statinę sugadina. O šiame rašinyje tokių „deguto šaukštų” yra ne vienas. R. Reigano vaidmens autorius arba visai nesuprato arba tyčia jį iškraipo. .